Naujienos ir informacija

Miestų želdynų formavimas 2016 – tryliktoji konferencija, tryliktoji mokslo darbų knyga

Klaipėdos valstybinė kolegija (koledžas – sakytų britai ir amerikonai) su savo socialiniais partneriais – Klaipėdos universitetu (KU), Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga (LKAS) ir UAB „Klaipėdos želdiniai“ –  nuosekliai tęsia puikią tradiciją – nuo 2004 m. pavasario kiekvieną balandžio mėnesį sukviečiama konferencija (jau senokai tarptautinė) „Miestų želdynų formavimas“ ir išleidžiamas tokio pat pavadinimo periodinis mokslo darbų leidinys (metininkas). Jau keleri metai šio leidinio apimtis viršija 300–400 puslapių. Straipsniai spausdinami lietuvių, anglų, rusų kalbomis.

2016 m. leidinyje Miestų želdynų formavimas (417 p.) publikuojami 48 straipsniai, kuriuos parengė Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Gruzijos, Ukrainos, Portugalijos, Vokietijos autoriai. Kai kurie mokslininkai publikuoja po keletą straipsnių. Daugelis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno  botanikos sodo tyrėjų ir kitų mokslinių tyrimo grupių straipsniai yra parašyti kelių bendraautorių. Galime pasidžiaugti, kad  LKAS ir universitetų kraštovaizdžio architektūros forumo (KAF 2015) mokslo darbų leidiniui Kraštovaizdžio architektūra – profesijos horizontai ir sinergija (2015) teiktus ir jame nespausdintus tekstus rasime Klaipėdos leidinyje. Tie, kurie pasigedo Regimanto Pilkausko straipsnio „Viešumas, atvirumas ir sąžiningumas želdynų projektų konkursuose“ KAF 2015 leidinyje, gali jį skaityti Klaipėdos leidinyje gerokai atnaujintą, išplėstą, su naujais pavyzdžiais ir apibendrinimais (p. 287–296).  Milda Aidukaitė tęsia ir apibendrina savo taikomųjų dendrologinių tyrimų istoriniuose parkuose temą straipsnyje „Dendrologijos mokslo objektai – kraštovaizdžio architektūros meninės raiškos pagrindas“ (p. 10–18). Keli straipsniai yra skirti ąžuolo (Quercus L.) genčiai, po vieną – klevo (Acer L.) genties augalų introdukcijos tyrimui Kauno botanikos sode ir tuopų (Populus spp.) reikšmei Gruzijos kraštovaizdyje aptarti.

Nysos taikomųjų mokslų universiteto Architektūros ir miestų planavimo instituto mokslininkas Konradas Dobrowolskis pratęsė senųjų Lenkijos miestų (Lodzės, Prudniko) struktūros atnaujinimo tyrimus, pristato kalnų turistinio maršruto atgaivinimo patirtį. Kauno technologijos universiteto mokslininkė dr. Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė nagrinėja gamtos mieste tyrimo problematiką (p. 99–111) ir Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano sprendinius miesto ir kaimo sąveikos kraštovaizdžių aspektu (p. 112–129). VGTU mokslininkas dr. Jonas Jakaitis analizuoja kūrybingumo galias mokymo(si) procese (p. 151–163). 

2016 m. balandžio 27 d. susirinkusios konferencijos pranešimų programa buvo orientuota į pagrindinę konferencijos temą – „augalai ir žmogus“.  Ją pradėjo KU kolektyvinis pranešimas, perskaitytas prof. dr. Petro Grecevičiaus, „Augalai japonų istorinio sodo kompozicijoje“. Portugalijos kraštovaizdžio specialistas prof. dr. Luis Carlos Loures kalbėjo apie poindustrinio kraštovaizdžio transformacijas ir atgaivinimo strategijas. Saksonijos Anhalto taikomųjų mokslų universiteto prof. dr. Wolframas Kircheris pristatė atvirų plaukymo baseinų vandens fitofiltravimo ir fosforo (P) bei anglies (C) junginių reguliavimo fito- ir hidrobotanines technologijas (straipsnis p. 191–201).

 Konferencijos ir leidinio emblema. Aut. Regina Maklauskienė              Wolframas Kircheris skaito pranešimą konferencijoje „Miestų
                                                                                                                    želdynų formavimas 2016“. Egidijaus Vidrinsko pieš., 2016-04-27

Doktorantė Vaida Vaitkutė Eidimtienė pristatė Kauno Laisvės alėjos ir ją kertančių gatvių želdinių funkcionalumo bei estetinės būklės tyrimą. Dr. Laimutis Januškevičius kalbėjo apie Lietuvos dvarų parkų dendrologines vertybes. Vaiva Deveikienė su bendraautoriumi nagrinėjo W. Robinsono ir G. Jekyll idėjų raišką ir tradicijos tęstinumą šiuolaikinėje kraštovaizdžio architektūroje. Arboristas Algis Davenis  aptarė sumedėjusios augalijos gerovės užtikrinimo (ir neužtikrinimo) pavyzdžius žmogaus gyvenamojoje aplinkoje. VDU Kauno botanikos sodo mokslininkės pristatė augalų kaip biologiškai aktyvių medžiagų šaltinio, miestų gatvių želdinių būklės, augalų introdukcijos tyrimų rezultatus ir įžvalgas.

Keletas užsienio mokslininkų vykdami į Klaipėdą patyrė avarijas ir konferencijoje nedalyvavo, tačiau likusių konferencijos dalyvių nuoširdus ir dalykinis bendravimas, stendiniai pranešimai ir straipsniai atpirko šiuos praradimus. Kitą dieną konferencijos dalyviai lankė konferencijos socialinio partnerio medelyną. Konferencija, kaip ir kasmet anksčiau, pavyko puikiai.  

Steponas Deveikis, konferencijos dalyvis

Informacijos šaltinis: www.lkas.lt