Naujienos ir informacija

Lietuvoje įgyvendinamas unikalus Baltijos šalyse aplinkosauginis projektas

manoma jas atkurti. Toks didelės svarbos irapimties projektas – pirmasis Baltijos šalyse.

„Biologinė įvairovė yra visuomenės sveikatos ir gerovės pagrindas: švarus oras, grynas vanduo, maisto produktai, statybinės medžiagos, potvynių, kenkėjų, klimato reguliacija, pasėlių apdulkinimas – visa tai ir daugiau yra nauda, kurią gauname iš gamtos ir be kurios neišgyventume”, – pabrėžia aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Šis integruotasis projektas suteiks galimybę įvykdyti Lietuvos įsipareigojimus aplinkosaugos srityje ir įgyvendinti nacionalinį strateginį dokumentą Natura 2000 teritorijoms – Prioritetinių veiksmų programą. Projekto metu bus užtikrinama palankesnė apsaugos būklė svarbioms buveinėms ir rūšims, siekiama biologinės įvairovės apsaugos tikslų ir kitų politikos krypčių – ypač žemės ūkio, miškų ir turizmo – tikslų sinergijos.

Pagal ES Paukščių ir Buveinių direktyvų reikalavimus Natura 2000 tinklo teritorijas būtina tinkamai saugoti ir tvarkyti. Lietuvoje jam priklauso didelė dalis saugomų teritorijų: pvz., gamtiniai rezervatai, valstybiniai parkai, draustiniai, vandens telkinių apsaugos zonos ir kt.

„Natura 2000 nėra tiesiog saugomų gamtos draustinių tinklas. Juo pripažįstama, kad žmonėms ir gamtai geriausia veikti drauge ir siekiama ne atsisakyti ekonominės veiklos, o užtikrinti, kad ji netrukdytų saugoti vertingų rūšių ir buveinių. Tinklas turi didelį ekonominį poveikį“, – sako aplinkos viceministras.  

Apskaičiuota, kad tinklo palaikymas ES kasmet kainuoja apie 6 mlrd. Eur, tačiau šiose saugomose teritorijose per metus sukuriama ekosisteminių paslaugų (pvz., CO2 sugėrimas, apsauga nuo potvynių ir kitų stichinių nelaimių, vandens valymas, įvairios kultūrinės paslaugos) už maždaug 200-300 mlrd. eurų per metus arba 2–3 proc. ES BVP.

Dėl tiesiogiai ir netiesiogiai žmonių veiklos ekosistemoms daromos žalos, jų būklė blogėja, kartu prastėja ir teikiamų paslaugų kokybė. Pavyzdžiui, 2000-2010 m. dėl mažėjančių pievų plotų (be kitų priežasčių), vabzdžių atliekamo augalų apdulkinimo potencialas visoje ES sumažėjo 5 proc., taip pat skaičiuojama, jog ekosistemų praradimas pasaulio ekonomikai 2050 m. kainuos apie 14 trilijonų eurų, arba apie 7 proc. pasaulio BVP.

Bendra integruotojo projekto vertė – 17,2 mln. eurų, didžiąją dalį lėšų sudarys ES programos LIFE parama (10,3 mln. Eur). Likusi suma bus skirta iš valstybės biudžeto lėšų.

Projektą įgyvendins Aplinkos projektų valdymo agentūra kartu su partneriais: Aplinkos ministerija, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, Žemės ūkio ministerija, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato bei Žemaitijos nacionalinio parko direkcijomis, VšĮ Baltijos aplinkos forumu, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų biologijos ir miškininkystės institutu, Varėnos ir Druskininkų miškų urėdijomis.

Informacijos šaltinis: www.am.lt