Naujienos ir informacija

Eglė rekordininkė baigė savo gyvenimą

Informacija: Parašyta 2010 kovo 18; Paskelbta: 2010 kovo 18

Kovo 18 dieną Gelgaudiškio seniūnijoje gyvenimą baigė storiausia iki šiol Lietuvoje laikyta eglė. Pastaruosius penkerius metus negyvybinga eglė oficialiai buvo pripažinta ir antra pagal aukštumą egle Lietuvoje. Jos amžius viršijo 150 metų, o rekordinis medis buvo vienu iš pagrindinių Gelgaudiškio pažintinio tako akcentų. Medį nutarta nupjauti dėl to, kad dūlantis medžio kamienas nekeltų pavojaus miško lankytojams. Gamtos paminklo pjovimą stebėjo gausus būrys vietinių gyventojų, miškininkai, gamtosaugininkai, Kultūros paveldo departamento atstovai ir kt.

Maždaug iki 1989 metų nei Gelgaudiškio seniūnijos, nei Šakių rajono ar tuo labiau Lietuvos gyventojai oficialiai nežinojo, kad slėniuotoje Gelgaudiškio girininkijos vietovėje auga medis rekordininkas. „Kai aš maždaug prieš 28-erius metus atvykau dirbti į šią girininkiją, tuometinis jos girininkas parodė man šį medį. Jau tuomet matėme, kad tai nėra eilinė eglė, tačiau dar kokius aštuonerius metus apie jos rekordinius duomenis oficialiai nežinojo niekas“,- prisimindamas istoriją, prieš nupjaunant eglę kalbėjo dabartinis Gelgaudiškio girininkijos girininkas Jonas Gvildys.

Na o kai šiuo itin aukštu medžiu buvo susidomėta respublikiniu mastu, kai jį nutarta įvardinti gamtos paminklu, buvo atlikti ir išsamūs medžio matavimai. 1997 metais mokslininkai nustatė: žaliuojančios žaliaskarės aukštis siekia per 42,5 metrus; medžio laja viršija 29 metrus; eglės skersmuo 1,3 metrų aukštyje siekia 1,03 metro. O ją nupjovus, būtų galima pagaminti apie 16 kietmetrių medienos. Tačiau apie 2004 metus, kaip dabar pamena J.Gvildys, rekordinis Lietuvos medis nudžiūvo, ir pastaruosius penkerius metus jau nebegyveno.

Dūlantis medis stovėjo pačiame Gelgaudiškio pažintinio tako, susieto su buvusių Gelgaudiškio Komarų dvaro rūmų parku, centre. Ir, tikėtina, galėjo kelti grėsmę miško lankytojams. Tad, kaip teigė renginuko metu Šakių miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Romas Kupstaitis, ir atsirado būtinybė šį gyvenimą baigusį gamtos paminklą nukirsti. Į talką pasikvietę studentus miškininkus iš Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos, tarp kurių buvo ir Europos šakių genėjimo čempionas Gediminas Stasiūnas, Šakių miškininkai simbolinėmis iškilmėmis „palydėjo“ rekordinį medį nebūtin. Šią stilizuotą akciją stebėjo nemažas būrys vietinių gyventojų, rajono aplinkosaugininkai, Panemunių regioninio parko direkcijos atstovai, Kultūros paveldo departamento ir kitų institucijų atstovai.

Visų jų akivaizdoje, nupjovus rekordinę eglę, buvo suskaičiuota: jos ilgis (nuo nupjautos vietos) siekė 41,5 metro; kelmo skersmuo siekė 1,4 metro; apjuosus eglę maždaug metro aukštyje, metrą teko išvynioti iki 3,8 metrų žymos; o maždaug 1,4 metro aukštyje eglės skersmuo buvo daugiau nei 1 metras. Miškininkai apytikriai paskaičiavo, kad iš nupjautos eglės būtų galima pagaminti apie 15 kietmetrių medienos. Tai prilygtų pusantros traktoriaus priekabos malkų kiekiui.

Tačiau bene svarbiausia buvo sužinoti šio jau buvusio rekordiniu medžio amžių. Suskaičiavus kelmo rieves, nustatyta, kad eglė gyvybinga buvo mažiausiai 155 metus. Pridėjus dar pastaruosius penkerius metus, ši storiausia ir antra pagal dydį Lietuvoje iki tol buvusi eglė į dangų žiūrėjo apie 160 metų. Tačiau, pasak R.Kupstaičio, nupjautos eglės – rekordininkės mediena gamybai jau nebetinkama – pakankamai didelį medžio sudūlėjimą bylojo tai, kad virsdama eglė sutrūko į keletą dalių. O benzininiai pjovėjų pjūklai smigo į jos kamieną tarsi į kempinę. Tačiau atskiros eglės dalys bus panaudotos kaip istoriją menantys akcentai Šakių miškų urėdijoje, Gelgaudiškio girininkijoje.

Nupjovus aukščiausią ne tik Gelgaudiškio, bet ir viso Sūduvos regiono eglę, vienvalde rekordininke šiuo metu liko Dzūkijoje auganti maždaug 45 metrų aukščio eglė. Bent taip teigė panemunių regioninio parko direkcijos atstovas Saulius Navlickas. Patikinęs, kad tik ką nupjautoji eglė buvo storiausias tokios rūšies medis Lietuvoje.

Tačiau tai nėra paskutinis gamtos paminklas Šakių rajono miškuose. Šakių miškų urėdijos miškininkai priskaičiuoja per 70 saugotinų medžių, dalis jų pripažinti gamtos paminklais. Kuriems privaloma skirti ypatingą dėmesį, o už tokio medžio savavališka nukirtimą netgi gresia tūkstantinės baudos. Kaip teigė rajono aplinkosaugininkų atstovas Algirdas Dičpinigaitis, jei kas nors būtų savavališkai nupjovęs buvusią eglę rekordininkę, pažeidėjui būtų tekę savo piniginę paploninti apie 4-5 tūkst. litų.