Naujienos ir informacija

Česlovo Kudabos premija – profesoriui Ričardui Kazlauskui

Tradiciškai Pasaulinės aplinkos dienos proga šiandien bus įteikta Česlovo Kudabos premija. Šią kas dveji metai skiriamą premiją Aplinkos ministerija yra įsteigusi nevyriausybinėms organizacijoms ar jų nariams, taip pat kitiems asmenims už išskirtinius nuopelnus aplinkosaugai. Šiemet laurus pelnė žinomas gamtininkas profesorius Ričardas Kazlauskas. Be jo, premijai buvo pristatyti Kleboniškio parką puoselėjantys senjorai Steponas Norbutas ir Ramutis Kaunelis, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto komisija „Sportas ir aplinka“, savaitraščio „Žaliasis pasaulis“ leidėjas ir redaktorius Augustas Uktveris, gamtininkas, fotografas, visuomeninio judėjimo „Už gamtą“ iniciatorius Algirdas Knystautas ir rašytojas, publicistas bei gamtininkas Romas Sadauskas.

Šiemetinis laureatas prof. Ričardas Kazlauskas visą savo gyvenimą skyrė Lietuvos gamtos tyrimams ir jos vertingiausioms vietovėms išsaugoti. 1952 metais baigęs Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą, jis įsitraukė į Lietuvos upių hidrofaunos tyrimus, kurie patvirtino mūsų upių gyvūnijos sąsajas su senovine tarpledynmečio fauna.

Viena svarbiausių profesoriaus veiklos sričių – Lietuvos drugių tyrinėjimai. Pokariu jis buvo vienintelis šios srities specialistas šalyje. R. Kazlausko pastangomis įsteigtas pirmasis (Dukstinos) entomologinis draustinis. 1979-1984 m. su prof. P. Kavaliausku buvo pakviestas steigti draustinius Lietuvoje nykstantiems gyvūnams apsaugoti. Jo tyrimų ir rekomendacijų dėka šalyje buvo įsteigta zoologinių, ornitologininių, herpetologinių, entomologinių, telmologinių ir hidrobiologinių draustinių. 1992 m. tyrė buvusius sovietų kariuomenės Ruklos, Rūdininkų ir Gudų girios karinius poligonus. Šie tyrimai lėmė, kad tose teritorijose buvo įsteigti telmologiniai draustiniai reliktiniams vabzdžiams ir nykstantiems paukščiams išsaugoti.

Ričardas Kazlauskas – vienas iš Lietuvos raudonosios knygos iniciatorių. Profesorius ne tik tyrė Lietuvos gamtą, bet ir įgytas žinias stengėsi perteikti žmonėms. Dėstydamas Vilniaus universitete, tūkstančiams studentų skiepijo meilę gamtai. 135 jo diplomantai tyrė Lietuvos fauną. Dar tuo metu, kai nebuvo gyvūnų globos draugijų, R. Kazlauskui iš visos Lietuvos žmonės nešė, vežė paliegusius gyvūnus, kuriuos jis išgydydavo ir paleisdavo į laisvę. Jo bute vien paukščių pabuvojo 111 rūšių. Sparnuočiai, kurių nebuvo galima paleisti į laisvę, profesoriaus namuose išgyvendavo dešimtis metų.

Savo tyrimų duomenis R. Kazlauskas skelbė moksliniuose leidiniuose ir knygose, rašė vadovėlius vaikams ir studentams. Neliko užmiršti ir žmonės, besidomintys gamta. Profesorių žino nemažai šalies gyventojų – jis keturiasdešimt metų (1964-2004) vedė gamtai skirtas radijo ir televizijos laidas.

Informacijos šaltinis: www.am.lt