Naujienos ir informacija

Kaštonus puola keršakandės

Informacija: Parašyta 2010 rugpjūčio 11; Paskelbta: 2010 rugpjūčio 11

Pastaraisiais metais Lietuvos miestų ir miestelių parkų vaizdą bjauroja kaštoninės keršakandės veikla – šio mažo drugelio vikšrai pažeidžia kaštonų lapus. Lietuvoje ji pirmą kartą aptikta 2002 m., Vilniuje – 2005, iki šių dienų praktiškai paplito visoje šalyje. Lietuvoje pirmieji pažeidimai aptinkami jau birželio pirmomis dienomis, stebimos 2-3 kartos.

Kaštoninė keršoji kandelė (Cameraria ohridella Deschka & Dimic 1986) drugių būrio (Lepidoptera), keršųjų kandelių šeimos (Gracillariidae) drugys. Drugio suglaustų sparnų ilgis 4-5 mm, išskėstų 08-10 mm. Kaštoninė keršoji kandelė pažeidžia kaštono (Aesculus hippocastani) lapus. Centrinėje Europoje dalis populiacijos vystosi platanalapio klevo (Acer pseudoplatanus) lapuose, 2009 pastebėti pavieniai platanalapio klevo pažeidimai ir Lietuvoje. Pastebėta, kad dažnai susidaro lokalūs pažeidimų židiniai ant vieno-penkių šalia augančių medžių. Patelės kiaušinėlius deda įvairiose lapo vietose, ant lapalakščio gali padėti iki 106 kiaušinių. Išsiritę vikšrai įsigraužia į lapo audinius ir juose išgraužia dėmines ertmes – minas. Pažeisti lapai pastebimi iš tolo. Ant jų matosi ištįsusios dėminės minos. Pradžioje jos balsvos, geltonai rudos, vėliau – paruduoja. Suaugę vikšrai siekia 7-9 mm ilgio. Baigę vystytis vikšrai formuoja lėliukės kamerą, kuri gerai matoma iš apatinės lapo pusės. Ši kamera išorėje matoma kaip 05-08 mm gumburys su tamsiu centru. Kameroje balto šilko apgaubtoje apvalioje ertmėje vikšras virsta lėliuke. Lėliukės ilgis 7-9 mm. Pastebėta, kad esant daugybinėms minoms, į vyresnių vikšrų minas įtraukiamos jaunesnių vikšrų minos ir pastarieji žūsta. Esant daugybinėms minoms, susiformavusių lėliukių skaičius mažesnis nei vidutinio pažeidimo atveju, kada minos nesusisiekia. Lietuvoje minos stebimos: birželio-liepos mėn. – pirmos kartos; rugpjūčio-rugsėjo. – antros kartos ir spalio mėn – trečios kartos. Žiemoja lėliukės minose. Drugys palieka kokoną praplėšęs ploną lapo epidermio luobelę dengiančią kokoną. Lėliukės išnara (egzuvijus) laikosi dar keletą dienų iki pusės išlindęs lapo paviršiuje.
Esant masiniam pažeidimui ant lapų pradžioje stebima daugybė mažų minų, kurios vėliau įjungiamos į anksčiau pradėjusio vystytis vikšro miną ir gali apimti iki 90-99% lapalakščio paviršiaus ploto.

Šie drugiai pirmą kartą pastebėti 1985 metais prie Ohrid ežero Makedonijoje ir 1986 buvo aprašyta nauja drugių rūšis Cameraria ohridella (Deshka, Dimic, 1986). Kaštoninė keršoji kandelė per 20 metų labai plačiai paplito Europoje ir šiuo metu jau aptikta beveik visose senojo žemyno šalyse.

Informacijos šaltinis: http://ikrauk.15min.lt

Administratoriaus prierašas - Kandelės sukeltus pažeidimus galima supainioti su paprastojo kaštono rudajį lapų dėmėtumu, kurį sukelia grybelis kaštoninės filostiktos Phyllosticta sphaeropsoidea (Ell. et. Ev.), sin. Guignardia aesculi (Peck.), lytinė stadija - ant pažeistų kaštonų lapų matomos rusvai rudos, apsuptos gelsvo apvado dėmės, juodos piknidės viršutinėje lapo dalyje. Stipriai pažeisti lapai nudžiūna.