Naujienos ir informacija

Stelmužės ąžuolo klonas – jau mėgintuvėlyje

Miškų instituto laboratorijos vedėja Sigutė Kusienė tiki, kad kitais metais jau turės galingiausio Lietuvoje Stelmužės ąžuolo kloną, kuris genetine struktūra bus identiškas antrą tūkstantmetį skaičiuojančiam medžiui galiūnui.

„Ąžuolas klonuojamas, tačiau kol kas – mėgintuvėliuose. Dar negaliu pasiūlyti Stelmužės klonų auginti ant palangės, bet tikiuosi, kitais metais pavyks“, – DELFI sakė mokslininkė.

Nepaisant skeptiškų nuomonių, S. Kusienės neapleidžia nuojauta: klonuoti ąžuolą įmanoma. Neigiamas veiksnys – labai didelis medžio amžius, bet kadangi nuo 2007 metų nuolat atnaujinamos jo ląstelės, mokslininkės manymu, turėtų pradėti regeneruoti ūgliai.

Jei pavyks klonuoti Stelmužės ąžuolą, jo klonų galės būti labai daug.

Paklausta, ar skirtųsi klonuotas Stelmužės ąžuolas, nuo stelmužiuko – iš jo gilės išauginto ąžuoliuko, mokslininkė sakė, jog stelmužiukai genetiškai skirtingi, nes žiedadulkės atnešamos iš aplinkui augančių ąžuolų. O štai Stelmužės ąžuolo klonas būtų identiškas 1000-1500 metų senumo galiūnui.

Klonavimą pristabdė gaisras

Pirmuosius mėgintuvėlius, kuriuose S. Kusienė bandė klonuoti Stelmužės ąžuolą, sunaikino 2005-aisiais laboratorijoje kilęs gaisras. Po poros metų mokslininkė bandymus atnaujino. „Nuo tų metų turiu sterilią medžiagą ir dirbame toliau“, – sakė Miškų instituto darbuotoja.

Šiuo metu mokslininkei talkina nuo Stelmužės kilęs Žemės ūkio universiteto Miškų fakulteto magistrantas. Iš Stelmužės ąžuolo giliukų jis augina stelmužiukus ir drauge su mokslininke ruošiasi DNR tyrimams.

„Bandysime lyginti Stelmužės ąžuolą ir jo vaikus, kiek jie yra giminingi ir kiek skiriasi DNR. Po to galvojame Stelmužės ąžuolo DNR palyginti su kitų senųjų ąžuolų DNR ir pasižiūrėti, kaip jie susiję“, – planais dalijosi mokslininkė.

Ataugina iš jo paties ląstelių

Paklausta, kodėl taip ilgai nepavyksta klonuoti Stelmužės ąžuolo, S. Kusienė pripažino, jog tai nėra taip paprasta.

„Ne tik tuo užsiimu, nors klonavimas – labai nuoseklus procesas: pavėluoji ką nors padaryti, ir vėl reikia daug darbo, kad tie audiniai atsinaujintų. Terpėje jau buvo susidarę somatiniai gemalai, tačiau žuvo paveikti mikroorganizmų. Dabar, atrodo, neblogai sekasi, tačiau kol kas viskas vyksta mėgintuvėliuose“, – sakė Miškų instituto darbuotoja.

Paprašyta prisiminti, kaip sugalvojo antram gyvenimui prikelti seniausią Lietuvoje medį, mokslininkė sakė, jog ši mintis jai nedavė ramybės nuo pat darbo pradžios: „Atrodė, būtų nepaprasta klonuoti Stelmužės ąžuolą, kurį kiekvienas žino iš mokyklos laikų. Pagalvojau, gal būtų galima jį atnaujinti atauginant iš jo paties ląstelių?“

Senasis Stelmužės ąžuolas, mokslininkės nuomone, dar stovės, nes neblogai paremontuotas. „Kiek mačiau, vainikas dar labai gražus, o kamienas – nebe toks gyvybingas. Tačiau, kol ąžuolą maitins šakos ir lapai, jis gyvens“, – įsitikinusi Miško augalų biotechnologijų laboratorijos vedėja.

Pagal senumą – trečias Europoje

Zarasų rajone, Stelmužės miestelyje augantis ąžuolas – trečiasis seniausias ir galingiausias ąžuolas Europoje ir pats seniausias Lietuvoje, kurio spėjamas amžius apie 1000-1500 metų. Ąžuolo apimtis – 9,58 m.

Lietuvoje auga keturi saugomais gamtos paminklais pripažinti ąžuolai, kurių kamieno apimtis siekia daugiau kaip 7 metrus. Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis, 2010 metų pradžioje Lietuvoje buvo 509 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai, 157 iš jų paskelbti gamtos paminklais.

Ieva Urbonaitė

Informacijos šaltinis: www.delfi.lt