Naujienos ir informacija

Naujos retos gyvosios gamtos rūšys atrastos Aukštaitijos nacionaliniame parke

„Pirmą kartą Aukštaitijos nacionalinio parko  ribose aptiktos trys naujos rūšys", – sakė direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas Bronius Šablevičius. Minčios girioje rastas Siauralapis gencijonas (Gentiana pneumonanthe L.). Miško pievelėje rugpjūčio mėnesio 9 dieną žydėjo net 65 stiebai, pasidabinę reto grožio ryškiai mėlynais žiedais. Ant grakštaus stiebo žali, siauri, žiedo nestelbiantys lapeliai. Ne gamtininkui sunku patikėti, kad tai savaime augantis augalas. Lietuvoje siauralapis labai retas, Raudonosios knygos I kategorijos augalas. Gencijonai mėgsta derlingą, laidžią, drėgnoką dirvą. Tai ilgaamžiai augalai ir vienoje vietoje gali augti daug metų, jeigu augimvietė neužauga krūmais ir medžiais. Siauralapis gencijonas naudojamas medicinoje.

Spalio mėnesio 4 dieną Baluošo ežere plaukiojančią antį ir gaigalą pastebėjo Aukštaitijos nacionalinio parko specialistai. Žiloji antis (Aythya marila L.) - tai jūrinės okeaninės antys. Jos neperi vidaus vandenyse, tik jūrų pakrantėse, jūrų salose. Į Rytų Lietuvos ežerus atklysta retai ir tik migracijų metu.

Rastas Didysis kukurdvelkis (Langermannia gigantea (Batsch) Rostk.), įtrauktas į Raudonąją knygą (3 kategorija). Spalio mėnesio pradžioje grybus pastebėjo ir apie juos pranešė parko Gamtos skyriaus darbuotojas V.Vilčinskas. Patikrinus paaiškėjo, kad tai nauja rūšis. Radome 16 vaisiakūnių apie 25-37 cm skersmens. Grybo sporos vėjo nešiojamos dideliais atstumais. Didysis kukurdvelkis gali sverti iki 10 kilogramų. Dažniausiai grybas būna baltas, o sendamas pradeda gelsvėti. Kukurdvelkio paviršius lygus arba apaugęs minkštais pūkeliais. Kol grybas baltas, nepasenęs, jį  galima valgyti. Grybas tinka gurmaniškai vakarienei, bet nepamirškime, kad jis retas ir įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Bręstančio grybo odelė sutrūkinėja į gabalus ir pamažu suyra. Žmonės dažnai painiodami langermanijas pavadina pumpotaukšliais, nes grybas yra pumpotaukšlinių šeimos. Auga ganyklose, parkuose, soduose, miškų pakraščiuose.

Kiti svarbūs atradimai Aukštaitijos nacionaliniame parke: augalai Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii Hudson), Plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus L.) ir paukštis - Pievinė lingė (Circus pygargus L.).

Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii Hudson) aptiktas birželio pabaigoje vos 0,4 hektaro ploto žemapelkėje, mažoje reljefo įduboje šalia Palūšės. Tai gegužraibinių šeimos augalas, jis yra daugiametis, 8–20 cm aukščio, gelsvai žalias. Stačias stiebas tribriaunis, su dviem pamatiniais pailgais arba elipsiškais lapeliais. Lapai blizgančiais paviršiais (iš čia kilęs ir genties pavadinimas iš graikų kalbos liparos – riebus, blizgantis). Trumpas žiedynas turi iki dešimt mažų gelsvai žalių žiedelių. Žydi vasaros pradžioje ir viduryje. Auga šarmingose žemapelkėse, tarpinėse pelkėse, kur yra gerai išsivysčiusi samanų ir neaukštų žolių danga. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Minčios girioje, Minčios upes pakrantėje netikėtai aptikta Plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus L.). Radinys tuo įstabesnis, kad klumpaitei čia tinkamų augimo vietų beveik nėra - miško sklypai pastoviai permirkę ir šlapi. Reto grožio puošnus žiedas išties primena Pelenės pamestą klumpaitę ir yra 15 - 50 cm aukščio. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose. Daugiametis, dekoratyvus augalas žydi gegužės - birželio mėnesį. Dauginasi šakniastiebiais. Nyksta plynai kertant mišką dėl pakitusių apšvietimo sąlygų. Populiacijos nukenčia, persodinant augalus į gėlynus, skinant žydinčias puokštėms. Prieš skindami rastą augalą visada susimąstykime, ar verta skinti tam, kad po dienos kitos jį tiesiog išmestume. Rūšis saugoma ne tik Lietuvoje, bet ir įrašyta į Berno konvencijos I priedą, kitus svarbius apsaugos dokumentus.

„Užregistruotas pirmas Pievinės lingės (Circus pygargus L.) perėjimo atvejis Aukštaitijos nacionaliniame parke", – džiaugėsi gamtininkas Bronius Šablevičius. Šiais metais Kretuono ežero šlapiose pakrančių pievose apsigyveno viena pora, o vasaros antroje pusėje čia augo dviejų jauniklių vada. Vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Didelę dalį raciono sudaro sumedžioti smulkesni žvirbliniai paukščiai, graužikai, taip pat driežai. Sumedžiotą grobį pievinė lingė nusineša į saugią vietą ir sudraskiusi gabalais, praryja. Peri vieną kartą, dažniausiai atsiveda trejetą jauniklių, kuriuos pasikeisdami maitina abu tėvai.

„Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje pakankamai ištirta gyvoji gamta, bet vis tiek bet kuris užžėlęs ežeriukas, neapžiūrėtas eglynas ar ąžuolynas, natūrali pievelė miške ar rami ežero įlanka gali slėpti daug nežinomų ir svarbių gamtos vertybių", – patikino saugomos teritorijos gamtininkai.

 

Informacijos šaltinis: www.vstt.lt