Naujienos ir informacija

Lietuvos kraštovaizdžio architektūros forumas 2010-04-09

Lietuvos kraštovaizdžio architektūros forumas sukvietė gausų būrį specialistų.

2010 m. balandžio 9 d. Vilniuje, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultete, per 150 dalyvių susirinko į Lietuvos kraštovaizdžio architektūros forumą, kurį organizavo Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga (LKAS), pažyminti savo veiklos 15 metų sukaktį, Aplinkos ministerija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ir Klaipėdos universitetas. Kiekvienas forumo dalyvis gavo puikiai parengtą ir išleistą forumo mokslo darbų leidinį „Kraštovaizdžio architektūra – patirtis, tendencijos, perspektyvos“ (Vilnius: LKAS, 2010, 178 p.), kuriame publikuojami 25 autoriniai straipsniai, pranešimai ir apžvalgos.

Kraštovaizdžio formavimas yra svarbus veiklos baras rinkos ekonomikos sąlygomis. Ši veiklos sritis, kuri jungia savyje meno ir technologijų, inžinerijos ir gamtos mokslų, aplinkos teisės ir teritorijų planavimo dalykus, yra susijusi ir su kitomis profesijomis bei veiklos sritimis – pirmiausia architektūros, urbanistikos ir teritorijų planavimo, turto vadybos. Globalios rinkos ekonomikos ir urbanizacijos sąlygomis vis didesnę reikšmę ir vertę įgyja tarpprofesiniai ir tarpdalykiniai ryšiai, jungtys ir kontaktai. Todėl forumo Organizacinis ir Mokslo komitetai sukvietė gana platų akademinės bendruomenės, valstybės ir savivaldos institucijų specialistų, nevyriausybinių organizacijų atstovų, planuotojų ir želdintojų ratą.

Forumą atidarė ir sveikinimo žodį tarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius, Lietuvos Respublikos aplinkos viceministras dr. Arūnas Remigijus Zabulėnas, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkė Vaiva Deveikienė. Gražiu akordu nuskambėjo ilgametės Vilniaus miesto vyriausiosios kraštovaizdžio architektės (1966 – 1987), buvusios kraštovaizdžio architektų sekcijos vadovės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojos, docentės Irenos Marijos Daujotaitės apdovanojimas LKAS žymeniu „Už nuopelnus Lietuvos kraštovaizdžio architektūrai“ ir Vilniaus miesto mero Padėkos raštu.

Kraštovaizdžio architektūros forumas buvo puiki vieta apžvelgti sukauptą kraštovaizdžio architekto profesijos patirtį, aptarti naujas įžvalgas, išklausyti kraštovaizdžio architektų praktikų ir mokslininkų, paslaugų vartotojų ir oponentų mintis, pasitarti dėl perspektyvų vykdant Lietuvos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo (2004) ir Lietuvos architektūros politikos krypčių aprašo (2005) bei Europos kraštovaizdžio konvencijos (2000) nuostatas.

Kraštovaizdžio architektūros forume pranešimą apie kraštovaizdžio formavimo ir apsaugos politiką ir strateginius uždavinius perskaitė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras. Su teritorijų planavimo sistemos tobulinimo gairėmis ir realijomis supažindino Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Jonas Jakaitis ir „Vilniaus plano“ vyriausiasis architektas, įvairių darbo grupių narys, VGTU docentas Mindaugas Pakalnis. Miesto kraštovaizdžio architektūros problemas ir skaudulius aptarė LKAS valdybos narys, VGTU prof. habil. dr. Konstantinas Jakovlevas-Mateckis.

Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Paulius Kavaliausko pranešimas apie kraštovaizdžio sampratos ir teritorinės diferenciacijos problemą, VGTU doc. dr. Dalios Bardauskienės pranešimas apie urbanizacijos sociokultūrinius aspektus ir tendencijas bei VGTU prof. Gintaro Čaikausko opusas ir pranešimas apie miesto erdvinės struktūros raidos aspektus buvo labai svarbūs metodologijos požiūriu ir sulaukė atidaus forumo dalyvių dėmesio.

Kraštovaizdžio architektūros studijų, kraštovaizdžio architekto įvaizdžio ir komunikavimo šiuolaikinėje visuomenėje, profesijos ugdymo, konkursų ir parodų organizavimo, tarptautinių ryšių klausimams buvo skirti Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto dekano prof. dr. Petro Grecevičiaus, Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Inos Dagytės, prof. habil. dr. Vlado Stausko, ilgamečio LKAS vadovo, kraštovaizdžio architekto Regimanto Pilkausko, VGTU doc. dr. Alvydo Žickio, doc. dr. Gintaro Stauskio ir kitų pranešimai.

Apie želdynų sistemos formavimo, senųjų parkų apsaugos ir tvarkymo, želdinių ir želdynų inventorizavimo aktualijas kalbėjo Kauno technologijos universiteto mokslininkai doc. dr. Liucijus Dringelis, doc. dr. Laimis Januškevičius, VGTU doktorantas Albinas Mocevičius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistė Giedrė Čeponytė ir kiti pranešėjai. UAB „Soltra“ vadovas Vytautas Rumba iškėlė augalų dydžių žymėjimo želdynų projektuose problemą. Pietų Lietuvos želdynų ypatybes ir paprastosios pušies biologinį ir estetinį išskirtinumą aptarė dr. Antanas Lankelis su bendraautoriumi. Kraštovaizdžio tvarkymo projektų ekonominės analizės poreikį ir pagrindus nagrinėjo Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas Steponas Deveikis.

Vilniaus universiteto botanikos sodo direktorius dr. Audrius Skridaila kalbėjo apie visuomenės švietimo gamtinio ir kultūrinio paveldo saugojimo tikslais patirtį. Lietuvos arboristikos centro atstovas Gintaras Venckus kvietė gerbti seną medį želdynuose. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos vykdomoji direktorė kalbėjo apie bendradarbiavimo su Vokietijos Vidurio Saksonijos istorinių parkų apsaugos organizacija patirtį ir kraštovaizdžio architekto misiją Lietuvos istoriniuose parkuose. Akademinio išsilavinimo, tarpprofesinio bendravimo ir idėjų mainų, profesijos žinių sklaidos reikšmę ir galimybes savo pasisakymuose ir pranešimuose nagrinėjo dar keletas prelegentų. Forume dalyvavę Kultūros ministerijos, kultūros paveldo apsaugos specialistai ir vadovai kvietė forumo dalyvius ir toliau būti aktyviais gamtos ir kultūros paveldo saugotojais.

Forumo dalyviai apsvarstė ir aktyviai redagavo pasiūlytos forumo rezoliucijos projektą. Rezoliucijoje formuluojamos užduotys profesinei kraštovaizdžio architektų bendrijai ir bendruomenei, šalies universitetams ir kitoms aukštosioms mokykloms, šalies savivaldybėms ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei jos institucijoms. Galutinį rezoliucijos tekstą parengs ir patvirtins bei paskelbs kraštovaizdžio architektūros forumo Organizacinis ir Mokslo komitetai.

Forumo organizatorius nudžiugino gana gausus ir aktyvus dalyvių ir pranešėjų būrys. Vadinasi, turime apie ką diskutuoti, mums įdomu ir ne vis tiek, kaip bus formuojamas ir saugomas Lietuvos kraštovaizdis – tautos gyvenimo ir ekonominės veiklos, tvaraus ūkio, taurių emocijų ir kūrybos pagrindas. Galime pasidžiaugti, kad mus suvienijo kraštovaizdis ir kraštovaizdžio architektūra. Mes diskutavome, mes išleidome aktualių tekstų knygą…

Forumo organizavimą ir leidinį parėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, kiti socialiniai partneriai. Ačiū visiems už gražias idėjas ir suremtus pečius mūsų kraštovaizdžio labui.

Informacijos šaltinis: www.am.lt