Lietuvos arboristikos centras

Font Size

Cpanel
Naujienos ir informacija Beprasmiškos žūtys po medžiais

Naujienos ir informacija

Beprasmiškos žūtys po medžiais

Šiemet miškuose jau žuvo penki, o sunkiai sužaloti septyni medkirčiai. Vien tik per šį lapkritį žuvo du medžių pjovėjai. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, pernai atliekant miško ruošos darbus įvyko trys mirtini ir penki sunkūs nelaimingi atsitikimai. 

Kas atsitiko, kad miškuose dažnėja nelaimingų atsitikimų?

Jau nuo pat nepriklausomybės atkūrimo pajutę sunkmetį dauguma žmonių sužiuro į miškus. Atrodo, lyg pačio miško jie buvo pašaukti A. Baranausko „Anykščių šilelio“ žodžiais: „Broliukai, ginkitės nuo bado! Palaiminta toj ranka, ką kirvį išrado.“ Nepaisant, kad to bado kaip tokio ir nebuvo, tačiau per kelerius metus beveik neliko elnių, briedžių, stirnų, iššaudyti arba kilpomis išgaudyti kiškiai. Pradėta grobstyti medieną, nelegaliai kirsti medžius. Daug žmonių iš bedarbių armijos, įsigiję motorinius pjūklus, patraukė į mišką, vildamiesi uždirbti lėšų pragyvenimui. Apsukresnieji tuojau pat ėmė burti miško kirtėjų brigadas, t. y. steigti individualias įmones arba uždarąsias akcines bendroves. Šiandien niekas negali pasakyti, kiek yra tokių įmonių įmonėlių. Jose dažniausiai dirba po kelis darbininkus.

Urėdijoms perėjus prie miško ruošos rangos būdu, medkirčiai buvo atleisti. Dalis jų dirba minėtose įmonėlėse. Tačiau daugelio individualių įmonių ir UAB kirtėjų brigados sudarytos iš ką tik baigusių poros savaičių kursus miško kirtėjų arba visai neturinčių specialaus pasirengimo šiam darbui. Galima manyti, kad  tokie darbuotojai dirba nuolat prižiūrint specialistui darbų vadovui. 

Pasak Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo Jono Naujalio, miško ruošos taisyklėse ypač griežtai reikalaujama, kad darbų vadovas apžiūrėtų vietovę, įvertintų padėtį, įsitikintų, ar nėra sausuolių, pavojingai pakrypusių medžių, kad nurodytų medžių nuleidimo kryptis, įvertintų visus pavojus kirtimo vietoje.  Deja, taip nėra. Dažniausiai darbininkai nusiunčiami į darbo vietą, o vadovas tik sudaro sutartis su užsakovais. Patys darbininkai dėl patyrimo stokos nesugeba tų pavojų įvertinti.

Dėl tokios susidariusios padėties dažnai girdime pranešimus apie nelaimes miškuose. Neseniai Šiaulių rajone valant mišką ties Gulbinų kaimu žuvo medkirtys. Nupjautas medis nenuvirto ant žemės, o įstrigo tarp eglės šakų. Medkirtys ne tik kad nepasitraukė iš pavojingos vietos, bet atsisėdo po tuo nenuvirtusiu medžiu ir pradėjo galąsti pjūklą. Nulūžus medžio šakai, ant kurios laikėsi nukirstas medis, kamienas ėmė svirti žemyn, tačiau pasitraukti žmogus nespėjo. Virsdamas medis numušė šalmą ir mirtinai sužalojo 49 metų medkirtį.

Lapkričio 18 d. Kauno r. Vaišvydavos girininkijos miško kirtavietėje žuvo medkirtys iš Radviliškio r. Vyriškis miške rastas negyvas, prispaustas medžio. Jis buvo nusipirkęs iš girininkijos stataus miško.

Dėl panašių priežasčių nelaimingi atsitikimai įvyko Varėnos, Jonavos, Rokiškio rajonų miškuose. Pasak VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo J. Naujalio, šie atvejai sietini su akivaizdžiu darbo saugos taisyklių pažeidimu ir visišku nesirūpinimu savisauga.

„Anksčiau urėdijose būdavo miško ruošėjų brigados. Jose dirbo visi kvalifikuoti pjovėjai ir darbuotojai, o nuolat juos prižiūrėdavo darbų saugos inžinieriai. Todėl nelaimingų atsitikimų būta daug mažiau negu šiandien. O dabar, kai urėdijos sudarinėja sutartis su tomis mažomis firmelėmis, ir išryškėja visi tie darbų saugos trūkumai“, – „ŪP“ sakė J. Naujalis.

VDI darbuotojas skeptiškai žiūri į medkirčių rengimo trumpalaikius kursus, kurie nesuteikia patyrimo.  J. Naujalio nuomone, baigęs kursus medkirtys turėtų būti paskirtas stažuotoju vadovaujant patyrusiam darbuotojui, kuris jį nuolat prižiūrėtų. Bet pas mus tokie dalykai nepraktikuojami. Įgijęs kursuose medkirčio kvalifikaciją iš karto pradeda dirbti. Bet būna ir dar blogiau. VDI yra užfiksavusi kertančius mišką darbininkus, visai neapmokytus, neturinčius būtinų įrankių, nekalbant apie šalmą, liemenę, specialius batus.

„Sunku įsivaizduoti, kokia gali būti darbų priežiūra, jei pati 6-10  medkirčių firmelė yra Kelmėje, o atvažiuoja dirbti į Varėnos rajoną. Tokia tų firmelių darbų geografija neatsitiktinė – žmonės ieško darbo ir gali važiuoti bet kur“, – „ŪP“ aiškino darbų saugos miškuose problemas J. Naujalis.

Gavusi pranešimus apie pirmąsias šiais metais nelaimes miškuose VDI išplatino informaciją miško ruoša užsiimančioms įmonėms ir urėdijoms. Joje buvo priminti pagrindiniai reikalavimai, kurių būtina laikytis saugant dirbančiųjų miške gyvybę. „Deja, įvykusių nelaimių pamokos nuėjo veltui. Visų sužalojimų ir žūčių miške priežastys ir toliau vienodos kaip du vandens lašai“, – nuogąstauja J.Naujalis ir vis kartoja, kad „kertant medžius yra pavojinga medžio virtimo zona, kurioje ypač didelė grėsmė gyvybei. Šioje zonoje kategoriškai negali būti kitų asmenų, o tik miško pjovėjai. Privalu parengti pjovėjų atsitraukimo nuo virstančio medžio takus. Medžių pjovimui turi vadovauti nustatyta tvarka apmokytas ir atestuotas pavojingų darbų vadovas. Jis privalo supažindinti darbuotojus su darbo organizavimu, informuoti juos apie galimus pavojus, vietoje instruktuoti apie tai, kaip saugiai atlikti darbus, kartu ypač svarbu, kad darbuotojas būtų tinkamai apmokytas.“

Polikarpas Ragožis

 

Informacijos šaltinis: www.gmu.lt

Copyright © 2024 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.