Naujienos ir informacija

Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimas dėl Lietuvos istorinių parkų ir sodų apsaugos

Valstybinė kultūros paveldo komisija apsvarstė Lietuvos istorinių parkų ir sodų apsaugos būklę. Konstatuota, jog Lietuvoje beveik nėra istorinių želdynų apsaugos, tvarkymo, planavimo, projektavimo bei priežiūros, kultūrinio kraštovaizdžio paveldo apsaugos aukštos kvalifikacijos specialistų (parkotyrininkų – architektų – restauratorių), kraštovaizdžio architektų. Nesudarytos teisinės prielaidos Nekilnojamojo turto registre įteisinti dvaro sodybą su parku ar kitu istoriniu želdynu kaip vieną daiktinės teisės objektą (namų valdą ir pan.). Tebėra aktuali vieno valdytojo – parko, sodo ar kito istorinio želdyno savininko ar naudotojo, kuris nuolat jį prižiūrėtų bei tvarkybos ir tausojamo naudojimo priemonėmis užtikrintų tvarumą, problema. Nepatenkinamas istorinių želdynų apsaugos ir tvarkymo valstybinis ir savivaldos lygmens valdymas. Visiškai apleisti istoriniai želdynai nenusavinami kaip neprižiūrimi ar netvarkomi, neperleidžiami privatiems asmenims arba visuomeninėms/nevyriausybinėms organizacijoms už simbolinę sumą apsaugos ar atkūrimo tikslais. Dažnai kuriami nauji želdynai, o istoriniai neprižiūrimi, žalojami (pvz., skaidomi) ir net naikinami. Intensyvi ūkinė plėtra agresyviai skverbiasi į saugomas dvarų paveldo teritorijas bei jų apsaugos zonas, pažeidžiama vertinga bei autentiška parkų ir sodų erdvinė struktūra, uždaromos vizualinės perspektyvų ašys. Taip kultūrinis kraštovaizdis praranda savitumą ir įvairovę, neužtikrinama jo paveldo apsauga bei kokybė. Valstybė neskiria tikslinių lėšų istorinių parkų, sodų bei kompleksiniam dvarų sodybų ir pilių ansamblių tvarkymui. Europos struktūrinių fondų lėšos šiems tikslams irgi nepanaudojamos. Pritaikant dvarų sodybas turizmui, istorinis parkas netampa prioritetu. Nėra privačių istorinių parkų ar sodų praktinės apsaugos sistemos: priežiūros, tvarkymo ir atkūrimo skatinimo svertų, apimančių ir finansavimą, neparengti praktiški priežiūros, kompleksinio tvarkymo bei finansinės paramos teisės aktai.

Š. m. spalio 20 dieną sukako 10 metų, kai Florencijoje buvo priimta Europos kraštovaizdžio konvencija, tačiau Lietuvos Respublika iki šiol nedalyvauja nuolatinėse, jos įgyvendinimui skirtose, tarptautinėse konferencijose. Komisijos 2009-09-25 sprendime Nr. S-7(149) „Dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje“ pateiktų nuostatų įgyvendinimas yra labai svarbus parkų ir sodų apsaugos ir tvarkymo tobulinimui. Svarbiausiu uždaviniu reikėtų laikyti kraštovaizdžio paveldo įvertinimu bei apskaita pagrįstų teritorinių-erdvinių apsaugos sistemų įteisinimą. Tačiau nevykdomi šio paveldo kompleksiniai tyrimai; nenustatyta istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio struktūra, tipai, klasifikacija; nėra parengtų strateginių kraštovaizdžio tvarkymo specialiųjų planų.

Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsižvelgė į Komisijos 2005-09-30 sprendimo Nr. S-6(114) „Dėl istorinių želdynų tvarkymo ir apsaugos Lietuvoje“ 1 punktą ir 2007-06-28 priėmė Želdynų įstatymą. Į daugumą kitų sprendime pateiktų siūlymų bei rekomendacijų iki šiol nėra atsižvelgta. Želdynų įstatymo VII skyriuje „Kultūrinės paskirties želdynai ir valstybinės reikšmės parkai“ yra nustatyti skyriaus pavadinime įvardintų želdynų apsaugos ir tvarkymo bendrieji reikalavimai. Tačiau jų įgyvendinimą nustatantys teisės aktai neparengti, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-08-25 nutarimu Nr. 1239 patvirtintus „Valstybinės reikšmės parkų nuostatus“ ir „Valstybinės reikšmės parkų sąrašą“, kurių kokybė taip pat kelia abejonių, o jų projektai nebuvo pateikti Komisijos vertinimui. Kiti galiojantys šio Įstatymo įgyvendinimo teisės aktai nenustato istorinių parkų ir sodų paveldo apsaugos, juose apskritai vengiama istorinių želdynų sąvokos ir jų apskaitos bei tvarkybos reglamentavimo.

Želdynų įstatyme nustatyta, kad „želdynų sistema išskiriama, jos plėtojimo erdvinė koncepcija ir teritorijų tvarkymo reglamentavimo ypatumai nustatomi“ ir „želdynų apsaugos ir tvarkymo finansavimas yra planuojamas vadovaujantis savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendraisiais planais“. Galiojančiuose savivaldybių teritorijų bendruosiuose ir detaliuosiuose planuose būtent stokojama istorinių želdynų esamos būklės analizės ir jų apsaugos bei tvarkymo (atkūrimo bei restauravimo) sprendinių. Savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose dažniausiai nepateikiama net istorinio želdyno sąvoka, istoriniai želdynai neišskiriami kaip valstybės tapatumo įtvirtinimui svarbi Želdynų įstatyme apibrėžta želdynų dalis. Aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. D1-719 patvirtintame „Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos apraše“ taip pat nustatyta, kad minėti atskirųjų želdynų projektai rengiami pagal patvirtintus miestų, miestelių, savivaldybių ar jų dalių bendruosius ir detaliuosius planus, o priklausomųjų želdynų – pagal planuojamų teritorijų, kuriose jie yra, detaliuosius planus.

Nėra įteisintos istorinių želdynų palaikymo, priežiūros, tvarkymo, atkūrimo praktinės metodikos, neskatinama praktinė veikla bei veiksmai. Nepagerėjo daugumos vertingiausių istorinių želdynų fizinė ir apsaugos būklė. Neskatinamas specializuotų ir profesionalių istorinių želdynų priežiūros, tvarkybos, atkūrimo bei atgaivinimo valstybės bei nevalstybinių ar privačių struktūrų kūrimas. Lietuvoje 1990–2010 metais neatkurtas nė vienas istorinis želdynas, tačiau esama restauruojamų atkuriant sunaikintas parkų dalis.

Nors pastaraisiais metais savivaldybių bei jų įmonių lėšomis geriau vykdoma miestų bei gyvenviečių želdynų ir želdinių nuolatinė priežiūra, tačiau istoriniai želdynai dažniausiai nėra tinkamai prižiūrimi, nevykdomi fundamentiniai tyrimai ir atkūrimo, restauravimo darbai.

Valstybinė kultūros paveldo komisija, tobulindama istorinių parkų ir sodų apsaugos bei palaikymo politiką bei strategiją, n u s p r e n d ž i a:

1. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1.1. Sudaryti Želdynų įstatymo pakeitimo darbo grupę, kuri patobulintų istorinių želdynų reglamentavimą:
1.1.1. aiškiau diferencijuotų želdynų ir istorinių želdynų apibrėžtis, suformuluotų konkretesnius tik istorinių želdynų priežiūros, apsaugos, tvarkymo bei naudojimo ir disponavimo reikalavimus;
1.1.2. nustatytų bendros istorinių želdynų tvarkymo metodikos parengimo privalomumą.  
1.2. Pavesti Ūkio, Finansų, Aplinkos ir Kultūros ministerijoms bei kitoms atsakingoms institucijoms užtikrinti konvencijomis ir kitais tarptautiniais paveldo apsaugos dokumentais bei Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu nustatytą istorinių parkų ir sodų tyrimų finansavimą.
1.3. Išnagrinėti, kokios priežastys sutrukdė įgyvendinti Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2005-09-30 sprendimo Nr. S-6(114) esminius siūlymus ir priimti priemones dėl jo įgyvendinimo, ypač dėl Žemės reformos įstatymo pataisų dvaro sodybos su parku vientisumui įteisinti (3 p.), bendros istorinių želdynų tvarkymo metodikos parengimo ir patvirtinimo (4.1 p.), specialistų rengimo (5.1 p.), apskaitos ir klasifikacijų (6.1 p.), specializuotų valstybinių ar privačių struktūrų kūrimo istorinių želdynų priežiūros, tvarkybos, atkūrimo bei atgaivinimo darbams atlikti (7.1), nevyriausybinių organizacijų rėmimo ir kvietimo dalyvauti saugant istorinius želdynus (11.1 p.).
1.4. Pavesti Kultūros ir Aplinkos ministerijoms bei kitoms institucijoms peržiūrėti savivaldybių teritorijų bendrųjų planų ar jų projektų istorinių želdynų esamos būklės analizės ir jų planavimo sprendinių atitikimą Želdynų įstatymo reikalavimams.  
1.5. Pavesti Kultūros ir Aplinkos ministerijoms patobulinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-08-25 nutarimu Nr. 1239 patvirtintus „Valstybinės reikšmės parkų nuostatus“ bei papildyti „Valstybinės reikšmės parkų sąrašą“.
1.6. Pavesti Finansų ministerijai užtikrinti Valstybinės reikšmės parkų priežiūros ir tvarkymo kasmetinį finansavimą.
2. Rekomenduoti Švietimo ir mokslo, Aplinkos ir Kultūros ministerijoms:
2.1. Užtikrinti istorinių želdynų apsaugos planavimo, projektavimo bei priežiūros (ypač specialistų-praktikų), kultūrinio kraštovaizdžio paveldo apsaugos aukštos kvalifikacijos specialistų bei kraštovaizdžio architektų rengimą.
3. Rekomenduoti Aplinkos ir Kultūros ministerijoms:
3.1. Parengti ir patvirtinti bendrą istorinių želdynų tvarkymo metodiką ir organizuoti jų integravimo į visuomenės gyvenimą galimybių studijų su rekomendacijomis parengimą.
3.2. Organizuoti istorinių parkų ir sodų genofondo atnaujinimą ir atkūrimą Lietuvoje išaugintais sodmenimis bei sėklomis siekiant atkurti autentišką jų augaliją.
4. Rekomenduoti Kultūros ministerijai ir Kultūros paveldo departamentui:
4.1. Papildyti ir patobulinti „Ilgalaikę dvarų paveldo objektų – istorinių želdynų (parkų) tvarkymo darbų programą“ (KVAD direktoriaus 2005-01-10 įsakymas Nr. Į-09) ir Priemones (nustatant atsakingas institucijas, asmenis, įgyvendinimo terminus bei nurodant finansavimo šaltinius bei apytikrį lėšų poreikį) pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Saugomų teritorijų ir Želdynų įstatymų bei Strateginio planavimo metodikos (Vyriausybės 2010-08-25 nutarimas Nr. 1220) reikalavimus ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimų Nr. S-6(114), Nr. S-7(149) ir šio sprendimo nuostatas.
4.2. Pasitelkus savivaldybių specialistus nurodyti kiekviename regione pirmiausiai tvarkytinus istorinius želdynus.
4.3. Kartu su Druskininkų savivaldybe skubiai spręsti dėl valstybės saugomo K. Dineikos gydomosios fizinės kultūros parko (UK-28259, U44) Druskininkuose paėmimo visuomenės reikmėms įstatymų nustatyta tvarka, nustatyti jo apsaugos bei naudojimo strategiją, parengti šio parko atgaivinimo, panaudojimo visuomenės reikmėms koncepciją, apimančią ir disponavimo, tinkamo operatoriaus parinkimo problematiką.
5. Rekomenduoti Kultūros ministerijai parengti atskirą valstybinės tarpinstitucinės „Dvarų paveldo išsaugojimo programos“ dalį dėl dvarų parkų ir sodų apsaugos ir tvarkymo bei numatyti konkrečias įgyvendinimo priemones su kasmetiniu finansavimu dvarų parkų tvarkymo darbams.
6. Rekomenduoti savivaldybėms:
6.1. Organizuoti supaprastintą jos teritorijoje esančių istorinių parkų ir sodų fizinės būklės stebėseną,  kuri apimtų ir jų erdvinės struktūros esminių pokyčių nustatymą.
6.2. Organizuoti valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių istorinių parkų ir sodų apsaugą ir tvarkymą (taip pat planavimą ir tvarkymo projektų rengimą) bei priežiūrą, užtikrinti šių želdynų vientisumą.
6.3. Telkti visuomenę istorinių želdynų nuolatinei priežiūrai ir tvarkymui.
6.4. Sudaryti sutartis (taip pat jungtines) dėl istorinių parkų ir sodų lankymo sąlygų, dėl jų želdinių apsaugos ir priežiūros su nevyriausybinėmis bei visuomeninėmis organizacijomis, tradicinėmis bendruomenėmis ir, esant galimybei, fiziniais asmenimis.  
7. Rekomenduoti Klaipėdos miesto savivaldybei organizuoti Mažojo Tauralaukio istorinio parko tyrimus bei atkūrimo procesą bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu, Mažojo Tauralaukio istorinio parko atkūrimo iniciatyvine grupe bei kitomis visuomeninėmis organizacijomis.

KOMISIJOS PIRMININKĖ                                                                          GRAŽINA DRĖMAITĖ