Naujienos ir informacija

Danijos kėniai ar lietuviškos eglutės?

Gruodis – Kalėdų laukimo metas. Kai kurių šalių miestų aikštėse dar lapkritį įžiebti šių švenčių simboliai – papuoštos eglės. O Kūčių vakarą jų kvapas pasklis visuose namuose. Eglių puošimas – daugiau nei penkių šimtmečių tradicija.

 

Netrukus prasidės ir masinė Kalėdų eglučių prekyba. Ar miško savininkai ir valstybinių miškų urėdijos išaugino daug kalėdinių medelių? Gal šiemet nereikės gabenti kėnių iš Danijos? Gal pasitenkinsime eglėmis?

Tradicija nuo neatmenamų laikų

Kodėl puošiame egles? Iš kur atkeliavo tokia tradicija?

Iš istorinių šaltinių žinoma, kad kažkada į Vokietiją atvykęs šv. Bonifacijus vokiečius pradėjo mokyti Dievo žodžio. Anot legendos, vienuolis, aiškindamas pagonims Šventosios Trejybės paslaptį, panaudojęs amžinai žaliuojančio eglės medžio kūgio formos pavidalą. Priimantys naująjį tikėjimą žmonės ir pradėjo garbinti eglę kaip Dievo medį. Taip eglė tapo senovės pagonių krikščioninimo idėja, simbolizuojančia atsinaujinančio gyvenimo šventę. Ilgainiui Vokietija tapo eglės puošimo lopšiu.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Kalėdų eglutė paminėta 1605 m.Tuomet nežinomas Vokietijos pilietis aprašė medžius, papuoštus „rožėmis, iškarpytomis iš popieriaus, obuoliais, vafliais, auksiniais blizgučiais ir saldainiais“.

Tačiau mūsų kaimynai latviai tvirtina, kad pirmoji Kalėdų eglutė Rygoje, Rotušės aikštėje, buvo papuošta gerokai anksčiau negu Vokietijoje – 1510 m. Šiemet liepos mėnesį Ryga šventė jubiliejų – 500 metų Kalėdų eglei.

Plastmasinė ar natūrali?

Iki XX a. ir aikštėse, ir namuose būdavo puošiamos tik natūralios miško eglės. Tačiau gamtos mylėtojų ir ypač žaliųjų judėjimo dalyvių priekaištai, kad taip niokojami miškai, laimė tai, jog gyvų eglių tradicija pamažu pradėjo blėsti – daugelyje namų ją pakeitė dirbtinės eglutės.

Nuo 1960 m. pradėtos gaminti blizgančios, aukso ar sidabro spalvos, statomos ant palangių eglės. Tokioms nereikia nė papuošalų. Tačiau joms stinga eglės aromato. Pastaruoju metu likviduotas ir šis trūkumas – rinkoje jau yra aromatizuotų dirbtinių eglių, kurios skleidžia dar net stipresnį negu natūralios kvapą.

Dabar nemažai žmonių savo namus puošia eglių šakelėmis, iš jų formuojamos kalėdinės stalo puokštės. Kaip ir visa eglutė, taip ir šakelė kambariui suteikia šventinę nuotaiką. Tai lyg ir atsakas žaliųjų raginimams neniokoti miškų.

Ir iš tikrųjų kasmet prieš šventes iškertama šimtai tūkstančių eglučių, kurios sudarytų didžiulį mišką. Bet patys miškininkai dėl to nesijaudina. Atvirkščiai, jiems naudinga, kai didėja natūralių eglučių paklausa. Jiems kelia nerimą į mūsų šalį importuojami natūralūs Danijos kėniai. Nepaisant to, kad jie nėra laikomi Kalėdų medeliais, Lietuvoje vis dažniau puošiami vietoj eglaičių.

Eglučių auginimas - pagalbinis verslas

Kai kuriose Vakarų Europos šalyse miško savininkams Kalėdų medelių auginimas – pagrindinis pajamų šaltinis. Ten plantacijose po atviru dangumi auginamos įvairių rūšių eglaitės ir kėniai. Medeliai itin prižiūrimi, augant formuojama taisyklinga laja, šakelių tankumas. Jeigu vis dėlto išauga nekokybiškas medelis, iš jo šakų daromos puokštės, Kalėdų vainikai. Dalis šios produkcijos patenka į vietinę rinką, o likusioji eksportuojama į daugelį Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir į Lietuvą.

Tenka pripažinti: importiniai Kalėdų medeliai nuo mūsų išaugintų labai skiriasi savo kokybe, jie suglaustomis šakelėmis patogiai supakuoti į tinklelius. Aišku, jie kur kas brangesni.

Tik šalies rinka labai maža, dėl to neatsiranda verslininkų, kurie užsiimtų vien tik Kalėdų eglučių auginimu. Mažą paklausą lemia ir tai, kad pas mus yra apie ketvirtis milijono miško savininkų. Jie niekada neperka Kalėdų medelių, o susiranda ar išsiaugina savo miško valdose.

Miestų gyventojams Kalėdų medelius tiekia valstybinių miškų urėdijos ir privatūs medelynai. Generalinio urėdo pavaduotojo Gintaro Visalgos duomenimis, urėdijos pernai pardavė 25 tūkst. Kalėdų eglučių ir apie 2,5 tūkst. šakų už 200-300 tūkst. Lt. Tiek pat ketinama gauti pajamų ir šiemet. Tačiau ši veikla ne pagrindinė, o pajamos už realizuotas eglutes sudaro tik 0,05 proc. urėdijų metinių pajamų (450 mln. Lt).

Kai kurios urėdijos, pavyzdžiui, Kauno, turi medelynus, kuriuose auginami dekoratyvieji medeliai bei krūmai. Raudondvario medelyne Kalėdų eglučių plantacijos užima beveik 3 ha ir keliasdešimt arų – kėniai. Be to, medelynas augina eglutes ir vazonuose. Tai leidžia jas išlaikyti iki pavasario ir pasodinti prie namų.

Pasak Kauno urėdo Juozo Jermalavičiaus, urėdija prekiauja ir eglutėmis, užaugusiomis miškuose bei iškirstomis prieš Kalėdas kaip miško retinimo būtinybė. Parduodamos ir atskiros eglių šakos, kurių kainos nuo 2 iki 8 Lt, nelygu eglės rūšis. Medeliai dar brangesni: sidabrinės eglutės ir kėniai iki 1 m aukščio – 16 Lt, nuo 1,6 iki 2 m – 45 Lt, paprastoji eglutė, 0,9–1,3 m aukščio – 30 Lt, dygioji eglutė, 0,8–1,2 m – 50 Lt. Esant tokioms kainoms ne kiekvienas galėtų džiaugtis eglute namuose. Bet urėdas J. Jermalavičius kasmet neturintiems pajamų piliečiams išdalija šakas nemokamai. Šiemet tokių šakų paruošta 2,5 tūkst. Prekyba Kalėdų eglutėmis jau prasidėjusi.

Iškirtus eglutes susiformavo jaunuolynas

Elektrėnų sav. ūkininkaujantis miško savininkas Kazimieras Šiaulys Kalėdų eglučių auginimu susidomėjo prieš devynerius metus. Tada jis 8 ha apleistos žemės, kurioje augo tik piktžolės, nupurškė chemikalais, suarė, sukultivavo ir užsodino 3-4 metų paprastųjų Lietuvos miškams būdingų eglių sodinukais (pikirantais). Sodmenis pirko iš Trakų urėdijos. Už vieną sodinuką vidutiniškai mokėjo po 30-40 ct. Kai tokios kainos, pačiam auginti pikirantus neapsimoka.

„Žemės paskirties keisti nereikėjo, nes tai greitos rotacijos želdiniai. Žemę paruošiau taip, kaip grūdinėms kultūroms. Pasodinau rudenį. Sodinukai prigijo ir sėkmingai peržiemojo. Gal ir būtų reikalinga priežiūra, bet aš palikau eglaites auginti gamtai. Aš netaikau jokių priemonių medelių lajoms formuoti. Kokias gamta užaugina, tokias ir turime. Gražiausias išrenkame Kalėdoms, o likusios auga toliau. Kalėdų eglutėmis prekiauju šešti metai. Parduodu verslininkams didmeninėmis kainomis, nepaisant dydžio, viena eglutė kainuoja 6 Lt. Šiemet pardavinėsime po 5 Lt. Kasmet už eglutes vidutiniškai gaunu 10-15 tūkst. Lt pajamų. Tai nėra didelė suma, bet investicijos į šią veiklą jau atsipirko, o 8 ha buvusi Kalėdų eglučių plantacija virto gražiu jaunuolynu,“ – apie savo pomėgį pasakojo K. Šiaulys.

Šiemet jis prekiaus eglutėmis iš jaunesnės 3 ha plantacijos. Tai bus pirmieji naujo ploto eksploatacijos metai. Čia eglutės ūgtelėjusios iki 1- 1,5 m. Pasak K. Šiaulio, tokie medeliai yra labai paklausūs.

Miško savininko nuomone, eglučių prekyboje, netgi perdaug. Nemaži kiekiai lieka neišparduoti, nes žmonės labai išrankūs. Be to, verslininkai dar atgabena kėnių iš Danijos. Tiesa, kai kuriuose medelynuose ir pas mus auginami kėniai, tačiau jie nėra taisyklingų lajų, retos šakelės. Labai gražūs Danijos kėniai. Nepaisant, kad jie labai brangūs ir nelaikomi tikraisiais Kalėdų medeliais, pas mus labai perkami. Tai sudaro rimtą konkurenciją mūsų Kalėdų medelių augintojams.

Informacijos šaltinis: www.lrytas.lt