Naujienos ir informacija
Dėl informacijos apie sumedėjusių augalų ir medienos kenksminguosius organizmus
- Informacija
- Parašyta 2010 gruodžio 08
- Paskelbta: 2010 gruodžio 08
Vadovaujantis Augalų apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatymu ir kitais Tarptautiniais ir Lietuvos teisės aktais, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – VATŽŪM) viena iš funkcijų yra vykdyti valstybinę augalų sveikatingumo politiką, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos teritoriją nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingųjų organizmų, ligų ir piktžolių įvežimo bei paplitimo, atlikti tyrimus augalų kenkėjų paplitimui šalies teritorijoje nustatyti ir taikyti fitosanitarines priemones, siekiant juos sunaikinti.
Europoje miškai sudaro 44% žemės paviršiaus ir apie 10 mln.km2 arba net 25% pasaulio miškų. Atsižvelgiant į miškų užimamą teritoriją ir svarbą viso pasaulio ekonomikai bei aplinkai yra svarbu išvengti naujų, natūraliai neaptinkamų kenkėjų patekimo ir išplitimo šalies bei visos Europos Bendrijos teritorijoje. Šiuo metu VATŽŪM fitosanitariškai kontroliuoja daugiau nei 16 sumedėjusių augalų ir medienos kenksmingųjų organizmų (grybų, nematodų, vabzdžių) pagal Tarybos direktyvos 2000/29/EB priedus bei Europos Komisijos sprendimus.
Šiuo metu didžiausią susirūpinimą Europos Bendrijoje kelia penki miškų kenksmingieji organizmai: pušiniai stiebiniai nematodai (Bursaphelenchus xylophilus); šakų fitoftora (Phytopthora ramorum); Gibberela circinata; citrinmedinis ir rytinis ūsuočiai (Anoplophora chinensis, A. glabripennis); uosių chalara (Chalara fraxinea).
Pušiniai stiebiniai nematodai (toliau - PSN) – pavojingi spygliuočių augalams ypač pušims, sukeliantys užkrėstų augalų vytimą ir galiausiai žūtį. Natūraliai PSN yra pernešami Monochamus sp. vabzdžių, tačiau daugiausia plinta dėl žmogaus veiklos su užkrėsta mediena, medine pakavimo medžiaga bei augalais, skirtais sodinti. Nuo 1999m. buvo aptinkama tik Portugalijoje įvežus užkrėstą medinę pakavimo medžiagą (toliau – MPM) iš Azijos. Nuo tada masiškai išplito visoje Portugalijoje. Taikant griežtus Europos Komisijos reikalavimus šis kenksmingasis organizmas toliau neplito Europos Bendrijoje, tačiau susirūpinimą kelia tai, kad 2009 m. ir 2010 m PSN jau buvo nustatyti Ispanijoje. Šiam kenksmingajam organizmui patekus į Šiaurės klimato šalis situacija būtų dar labiau komplikuota, kadangi jo simptomai vizualiai neišryškėtų arba nebūtų tokie ryškūs kaip esant šiltam klimatui. Prašome pastebėjus spygliuočių augalų džiūvimą nedelsiant informuoti VATŽŪM regioninio skyriaus specialistus.
Šakų fitoftora – tai grybas pavojingas miškų, medelynų, parkų augalams, tokiems kaip: rododendrai, ąžuolai, uosiai, klevai, šermukšniai, kaštonai, gluosniai ir kiti lapuočiai augalai bei medžiai. Liga plinta su užkrėstais augalais, dirvožemiu, vandeniu, žemės ūkio technika bei kitais biotiniais ir abiotiniais veiksniais. Būdingi ligos požymiai: „kraujuojantys“ kamienai, išopėjusios žaizdos, rudai-juodos dėmės ant lapų, kurie vėliau pajuosta ir nukrenta. Ypač greit nuvysta jauni ūgliai, o jų lapai nukąra žemyn. Remiantis naujausiais Didžiosios Britanijos atliktų tyrimų duomenimis, šios šalies teritorijoje užkrėsta 2400 ha japoninio maumedžio (Larix kaempeferi) medžių, kuris pirmą kartą nustatytas kaip augalas šeimininkas. Todėl pastebėjus ar įtarus šios ligos simptomus būtina nedelsiant informuoti VATŽŪM regioninio skyriaus specialistus.
Citrinmedinis ir rytinis ūsuočiai puola ne tik apsilpusius, bet ir sveikus medžius bei medieną. Didžiausios žalos pridaro net iki 45 mm išsivystančios lervos, kurios po žieve ir medienoje išgraužia takus (nuo šaknų iki šakų), dėl kurių medis nebegauna reikiamų maisto medžiagų ir miršta. Tokios medienos kokybė gerokai krenta, kol galiausiai tampa visai netinkama. Ūsuočiai sunaikina: klevus, kaštonus, alksnius, beržus, skroblus, vaismedžius ir kitus lapuočius augalus ir medžius. Natūraliai šie kenkėjai paplitę Azijos šalyse. Kai šie kenkėjai patenka į šalį, kurioje nėra natūralių jo priešų, bet gausu augalų šeimininkų, ekonominiai nuostoliai neišvengiami. Su augalais šeimininkais ir mediena jie pateko į kitas Europos šalis ir jau yra aptikti Italijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje. Informuojame, kad remiantis Europos Komisijos sprendimu 2008/840/EB ir jo papildymu, augalų šeimininkų importas iš Kinijos yra draudžiamas iki 2012 m. Taip pat VATŽŪM nerekomenduoja vežti į Lietuvą augalų šeimininkų sodinukus iš minėtų Europos Bendrijos valstybių.
Giberella circinata grybas puola pušų ir didžiosios pocūgės bet kokio amžiaus augalus, o taip pat užkrečia sėklas ir kankorėžius. Būdingi simptomai: pageltę arba parudavę spygliai, pažeista lajos vieta panaši į vėliavėlę, sakai ant šakelių, šakų ir kamienų paviršiaus, nudžiūvusi augalo viršūnė; nudžiūvęs visas augalas, išrovus augalą, matoma parudavusi ir suskilinėjusi šaknų žievė. Gibberella circinata platina vėjas, paukščiai, vabalai (žievėgraužiai (Ips spp.) ir smaliukai (Pissodes spp.). Dideliais atstumais grybas pernešamas kartu su užkrėstomis sėklomis, kankorėžiais, ar sodinti skirtais augalais. Todėl medelynuose būtina sodinti tik dėl Gibberella circinata ištirtas sėklas, sodmenis ir laikytis sanitarinių reikalavimų.
Grybas uosių chalara pažeidžia įvairaus amžiaus, įvairiose augavietėse augančius paprastuosius uosius. Ligos simptomai pirmiausia išryškėja medžio lajos viršutinėje dalyje, kurioje ant šakų ir stiebo pasirodo mažos nekrozinės dėmės. Vėliau nekrozės didėja, gali atsirasti vėžinių žaizdų, staiga gali imti vysti ir ruduoti lapai, džiūti šakos, viršūnė, galiausiai žūsta visas medis. 2007 metais EPPO sekretoriatas uosių chalarą įtraukė į įspėjamąjį sąrašą (Alert List). Į įspėjamąjį sąrašą įrašytas kenkėjas nėra karantininis kenkėjas, todėl fitosanitarinės priemonės jam netaikomos. Tačiau dėl šio kenkėjo atliekami tyrimai, vertinama jo padaroma žala, ieškoma efektyviausių priemonių kenkėjo plitimui stabdyti.
Taip pat norime informuoti, kad VATŽŪM bendradarbiaudama su Botanikos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Svetlana Markovskaja, šių metų rudenį mėginiuose, imtuose iš Kuršių Nerijos nacionaliniame parke augančių kalninių pušų, nustatė spyglinį rutulgrybį (Mycosphaerella dearnessii (sin. Scirrhia acicola (Dearness) anamorfa Lecanosticta acicola)). Spyglinis rutulgrybis yra kilęs iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir yra išplitęs kituose žemynuose. Grybas pažeidžia visų rūšių pušis, išskyrus vaisius ir sėklas, ir plinta kartu su sodinamąja medžiaga, įvairia technika, miškininkystėje naudojamais įrankiais, neatmetama galimybė, kad taip gali būti platinamas ir kitų kenkėjų, vėjo. Pušinis rutulgrybis labiausiai pažeidžia sodinukus, tačiau gali paveikti ir vyresnio amžiaus medžius. Pažeistų medžių augimas suprastėja, sumažėja medienos prieaugis, augalai nusilpsta, pradeda nykti. Pušinio rutulgrybio požymiai ryškiausiai pasireiškia ant senesnių spyglių, kurie žūva ir nukrenta, gali nudžiūti visas augalas. Siekiant išvengti grybo pernešimo iš Kuršių Nerijos užkrėstų vietovių į neužkrėstas vietoves ar medelynus laikinai yra uždraustas pušų augalų ir jų dalių judėjimas iš Kuršių Nerijos.
Valstybinė augalininkystės tarnyba
prie Žemės ūkio ministerijos
Informacijos šaltinis: www.gmu.lt