Naujienos ir informacija

Barsukas nubunda viduržemį

Šiandien - sausio 25-oji, kuri  mūsų tradiciniame kalendoriuje - Viduržiemis. Nuo saulėgrįžos  jau pailgėjo viena valanda ir devyniomis minutės.

Viduržiemio saulutė dar nebudina gamtos
O. Drobelienės nuotrauka

Tą dieną miške savo oloje  barsukas nubunda ir iškiša galvą apsidairyti. Jeigu šviečia saulė, išsigąsta savo šešėlio ir sprunka atgal į savo guolį. Žinoma, taip ir neprasimankštinęs. Koks gi gali būti miegas ant nugulėto šono? Taigi - ir sniegas greit susmegs, ir ateis ilgai lauktas ankstyvas pavasaris. Jeigu bus apniukę, barsukas pasivaikščios po mišką, visur pripėduos, o pagal tai ir suprasime, kad barsukas apsivertė ant kito šono bei vėl kietai įmigo. Pavasario sulauksime negreitai. Negana to - jis  bus vėlyvas ir šaltas.

Liturginiame kalendoriuje ši diena skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingą atsivertimą. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomu apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu. Kadangi tai nėra privaloma bažnytinė šventė, žmonės tą dieną į bažnyčią neskubėdavo. Tačiau tą dieną visi labai įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu saulėta -  buvo spėjama, kad bus graži vasara ir geri metai. Jeigu debesuota – tais metais daug žmonių mirs. Jeigu lyja ar sninga -  laukia didelis kainų šuolis, nes javai dar laukuose supus. Pučia smarkus vėjas - tarp žmonių kilsią dideli neramumai.

Ką gi reiktų nuveikti Pusiaužiemyje?  Ūkininkai turėtų pasižiūrėti, ar dar pakankamai likę pašaro gyvuliams kitai žiemos pusei. Šeimininkės -  ar užteks rugių duonelei kasdieninei iki pat naujo derliaus. Sodininkui reiktų  apeiti sodą, papurtyti apšarmojusias obelis ir  pažadinti gyvybę. Bitininkui nuėjus į savo bityną pabelsti į apsnigtus avilius. Išgirdę bitelės persikels ant kito korio... Ir gink Dieve, neliesti nieko, kam gali kirmėlės pakenkti. Neveltui ši diena dar ir Kirmėline vadinta. Dzūkai tą dieną net bulvių niekada nevalgydavo, kad vasarą jos nesukirmytų. Vyrai malkų iš miško neveždavo ir net nekapodavo, kad į medieną graužėjai neįsiveistų. Žemaičių moterys vilnų neverpė ir jų nekaršdavo, nes kandys įsiveis, drabužius išvarpys. Vyrai kirvio į rankas neimdavo, nieko iš medžio nedarydavo, kad kinivarpos  medienos neišvagotų. Aukštaičiai net be obuoliukų, morkų, burokų tą dieną stengdavosi išsiversti.

Pusiaužiemis, dar vadinama Kirmėline, Kirmių diena, Krikštais, Kumeliuko krikštynomis, - tik viena iš tradicinių metų švenčių. Kiek daug papročių, tradicijų išlikę supranti tik pradėjęs domėtis ir gilintis. Atsiveria ištisas lobynas... Padeda įminti begalę mįslių – kas, kodėl ir kaip...

Informacijos šaltinis: www.vstt.lt