Naujienos ir informacija
Apie šlapžemių išsaugojimą – ir specialistams, ir visuomenei
- Informacija
- Parašyta 2011 vasario 02
- Paskelbta: 2011 vasario 02
Kaip išsaugoti išlikusias šalies šlapžemes ir atkurti tas, kurios sunyko dėl žmogaus veiklos, – viena svarbiausių šiandien Aplinkos ministerijoje vykusio seminaro temų. Šio Pasaulinei pelkių dienai skirto seminaro įvadu tapo surengta išsami leidinių apie šlapžemes ir jų apsaugą paroda.
Pasaulinę pelkių dieną vasario 2-ąją kasmet mini 160 prie Ramsaro konvencijos prisijungusių valstybių, tarp jų ir Lietuva. Jos šiandien pažymi ir konvencijos keturiasdešimtmetį – pelkių apsaugai skirtas tarptautinis susitarimas Irano mieste Ramsare buvo pasirašytas 1971 m. vasario 2 d.
Lietuvoje, pasak Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktoriaus Vidmanto Bezaro, šlapžemės užima tik 5 proc. šalies teritorijos. Per XX amžių iš 1500 didesnių kaip 50 ha pelkių šalyje liko tik 800. Tai sausinimo darbų, melioracijos padariniai. Buvo sunaikinta daugybė šlapžemių, o pelkės pasausėjo. Jose susidarė palankesnės sąlygos medžiams augti, todėl pelkių plynių plotai kasmet mažėja. Siekiant išsaugoti išlikusias pelkes, nemažai jų įtraukta į ES saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Tarptautinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis yra paskelbtos penkios mūsų šalies vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės bei Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas. Jos užima 51 tūkst. hektarų. Šiuo metu Ramsaro konvencijos sekretoriatui yra pateikti duomenys apie Girutiškio pelkę Labanoro regioniniame parke ir Adutiškio-Svylos-Birvėtos šlapžemių kompleksą. Šias dvi vietoves taip pat numatoma įtraukti į Ramsaro konvencijos teritorijų sąrašą.
Seminaro dalyviai supažindinti su šlapžemių apsaugos mūsų šalyje aktualijomis, naujausiais moksliniais tyrimais, aptaria, kas nuveikta atkuriant pažeistas pelkes. Jau dešimt metų tuo rūpinasi viešoji įstaiga „Gamtos paveldo fondas“. Šio fondo direktorius Gediminas Raščius už reikšmingus darbus išsaugant biologinę įvairovę Lietuvos pelkėse pelnė aplinkos ministro padėką. Padėkos taip pat pareikštos Marijampolės miškų urėdijai, kuri svariai prisideda prižiūrint ir tvarkant Amalvo pelkę, ir Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Paukščių ekologijos laboratorijos vyresniajam mokslo darbuotojui Sauliui Švažui už paukščių populiacijų tyrimus Lietuvos pasienyje esančiose tarptautinės svarbos šlapžemėse.
Pasaulinę pelkių dieną įvairiais renginiais ir švietėjiškais projektais kasmet pamini šalies saugomų teritorijų direkcijos. Šiandien Varnių regioninis parkas visuomenę pakvietė į renginį „Pamilkime pelkes“, Kamanų gamtinio rezervato darbuotojai organizavo slidžių žygį į Kamanų pelkę, Žuvinto biosferos rezervato specialistai pristatė gamtotvarkos projektą nykstančių agrarinio kraštovaizdžio paukščių apsaugai užtikrinti, Nemuno deltos regioninio parko direkcijos renginiai vyko Rusnės pagrindinėje mokykloje ir Šilutės F. Bajoraičio bibliotekoje, rytoj – Kintų vidurinėje mokykloje.
Jaunąją kartą į Pelkių dienai skirtus renginius pakvietė ir Viešvilės bei Čepkelių gamtinių rezervatų direkcijos. Viešvilės rezervato gamtininkai lankėsi Tauragės „Šaltinio“ pagrindinėje mokykloje. Čepkelių rezervato specialistai šiandien moksleivių laukė Čepkelių pelkėje. Moksleiviai keliavo Zackagirio pakrantėmis, mokėsi atpažinti žvėrelių pėdsakus, klausėsi pranešimų apie šlapžemes, pelkinius miškus, diskutavo apie jų svarbą. Vasario 4 dieną gamtininkai viešės Marcinkonių pagrindinėje mokykloje, ves pamokas pelkių tema, organizuos viktorinas.
Informacijos šaltinis: www.am.lt