Naujienos ir informacija

Saugomose teritorijose minima pasaulinė pelkių diena

Pasaulinę pelkių dieną (vasario 2 d.) mini prie tarptautinės Ramsaro konvencijos prisijungusios šalys, taip pat ir Lietuva. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nori atkreipti visuomenės dėmesį į vertingų pelkių bei seklių vandenų apsaugą. Saugomų teritorijų direkcijos organizuoja įvairius renginius, parodas, žaliąsias pamokas.

Lietuvoje pasaulinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis  paskelbtos penkios vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas. Pelkės užima apie 6-7 procentus mūsų šalies ploto. Šlapžemės pasižymi gausia biologine įvairove. Kai kurios pelkių augalų ir gyvūnų rūšys – ypatingai retos. Jos įrašytos į Raudonąją knygą.

Pasaulinė pelkių diena minima valstybiniuose rezervatuose. Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcija vasario 2 d. rengia žiemos žygį Kamanų pažintiniu taku. Kviečiama atvykti su slidėmis, grožėtis pelke žiema ir daugiau sužinoti apie pelkėtas vietoves. Žuvinto biosferos rezervato direkcija šią dieną visuomenei pristato projektą, kuriuo bus siekiama išsaugoti globaliai nykstančios paukščių rūšies - meldinės nendrinukės - perimvietes bei skatinti aplinkai palankų ūkininkavimą. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija kviečia moksleivius keliauti Zackagirio pakrantėmis, mokintis atpažinti žvėrelių pėdsakus, o vėliau klausytis „žaliosios“ pamokos apie pelkes ir šlapžemių svarbą.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorė Rūta Baškytė dalyvauja Aplinkos ministerijoje vyksiančioje konferencijoje „Ramsaro konvencijai - 40 metų“, kurioje skaitys pranešimą „Pelkių tvarkymo praktika Lietuvos valstybiniuose parkuose“. Pasak Rūtos Baškytės, dėl netinkamos žmogaus veiklos – sausinimo darbų, melioracijos – daugybė šlapžemių sunaikinta, pelkės pasausėjo. Jose susidarė palankesnės sąlygos medžiams augti, tad pelkių plynių plotai kasmet mažėja. Siekiant atkurti pažeistą pelkių vandens režimą, išsaugoti unikalias augalų ir gyvūnų buveines, biologinę įvairovę, saugomose teritorijose vykdomi specialūs gamtotvarkos darbai.

Šių metų vasario 2 d. Ramsaro konvencijai sukanka 40 metų. 1971 m. vasario 2 d. Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta Tarptautinės svarbos pelkių konvencija, skirta gamtos apsaugai ir protingam gamtinių išteklių naudojimui. Sutrumpintai ji vadinama Ramsaro konvencija.

Pagal Ramsaro konvenciją saugomos ne tik visos planetos išlikimui svarbios pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Visos jos vadinamos šlapžemėmis. Tai žemapelkės, aukštapelkės, nendrynai, dirbtiniai ir natūralūs vandens telkiniai, pastoviai ar laikinai užmirkusios teritorijos, kuriose nuolat telkšo vanduo arba jis nuolat teka, kuriose vanduo gėlas, pusiau sūrus ar sūrus. Joms priskiriamos ir jūrų dalys, kurių gylis atoslūgio metu ne didesnis kaip 6 metrai. Taigi konvencija globoja labai įvairias gamtines buveines, kurias vienija gyvybiškai svarbiausias kiekvienos jų elementas – vanduo. Iki šiol prie Ramsaro konvencijos yra prisijungę 160 šalių. Lietuva Ramsaro konvenciją ratifikavo 1993 m.

Informacijos šaltinis: www.vstt.lt