Naujienos ir informacija

Vandens telkinių ekologinei sveikatai gerinti – dar penki milijonai litų ES paramos

Šalies vandens telkinių ekologinei padėčiai gerinti neseniai paskirta dar 5,35 mln. litų ES paramos. Iš šių lėšų bus valomos Šešupės, Rąžės ir Nevėžio upės, Mažosios Dailidės bei Kapstato ežerai, tvarkomos jų pakrantės. Marijampolės, Palangos, Alytaus miestų ir Klaipėdos bei Panevėžio rajonų savivaldybių administracijų parengti projektai, numatantys, kaip sutvarkyti minėtuosius vandens telkinius šių savivaldybių teritorijose, finansuojami pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą. Kaip sakė Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Inesis Kiškis, pagal šią programą 2007–2013 m. šalies vandens telkinių būklei gerinti iš viso numatyta daugiau kaip 109 mln. litų ES paramos. Iki 2011 m. aplinkos ministro įsakymais 47 projektams jau skirta apie 50 mln. litų.

Per Marijampolę tekančios Šešupės ekologinė būklė šiuo metu yra visai prasta – upė stipriai uždumblėjusi, užteršta biogeninėmis medžiagomis, nuotekomis, jos pakrantės užžėlusios vandens augmenija. Vandens kokybė neatitinka aplinkosaugos ir higienos reikalavimų. Šešupės būklė pagerės, kai, pasinaudojus ES parama, upė Marijampolės teritorijoje bus išvalyta, sutvarkytos pakrantės.

Ne geresnė ir per Palangą tekančių Rąžės, jos intako Žiogupio ir Ošupio upių būklė. Jų ekosistemose taip pat kaupiasi biogeninės medžiagos, nyksta natūralios buveinės, apleistos pakrantės. Šių upių užterštumas gerokai viršija normas, o teršalai iš jų patenka tiesiai į Baltijos jūrą. Įgyvendinus ES finansuojamą projektą, turėtų pasitaisyti Rąžės, Žiogupio ir Ošupio ekologinė sveikata.

Nevėžio upės baseino vandens telkiniams tvarkyti skirtas projektas padės spręsti Nevėžio ir Sanžilės upių ekologines problemas . Dėl gausios žolinės augmenijos šiuo metu yra pažeistas normalus vandens tekėjimo upėse režimas, jų dugne toliau sėda sąnašos ir kaupiasi šiukšlės. Įgyvendinant projektą Panevėžio rajone numatyta išvalyti 11,9 km Nevėžio upės (ties Miežiškių miesteliu ir nuo Berčiūnų kaimo iki Naujamiesčio miestelio ir ties miesteliu) ir 7,3 km Sanžilės upės.

Pagalbos reikia ir Klaipėdos rajono Endriejavo seniūnijoje tyvuliuojančiam Kapstato ežerui. Aplink jį esančios žemės praeityje buvo gausiai tręšiamos, į ežerą patekdavo daug mineralinių bei organinių trąšų. Todėl susidarė palankios sąlygos eutrofikacijai. Ežeras uždumblėjo, užaugo dugnine augmenija, pelkėja. Tyrimai parodė, kad vidutinis dumblo sluoksnis siekia apie 7 m storio, giliausioje vietoje – net daugiau kaip 10 metrų. Irdamas dumblas naudoja vandenyje ištirpusį deguonį, todėl jo kiekiui sumažėjus degraduoja vandens ekosistemos, vyksta puvimo procesai. Išvalius dalį ežero ir sutvarkius dalį jo pakrantės, pagerės jo ekologinė būklė, rekreacinės sąlygos.

Mažosios Dailidės ežeras Alytuje taip pat gausiai užaugęs vandens augmenija. Valant šį ežerą, iš jo bus iškastas ir išvežtas dumblas. Pagerės ežero ekologinė būklė, jis bus patrauklesnis estetiniu požiūriu. Mažosios Dailidės ir Didžiosios Dalidės ežerai Alytaus centre su miesto sodu bei Kurorto parku sudaro rekreacinę miesto žaliojo žiedo sistemą.

Informacijos šaltinis: www.am.lt