Naujienos ir informacija

Medelynuose miško sodmenų iškasimo technologijų procesų vertinimas sanitariniu požiūriu

Miškų urėdijų medelynuose 2007–2009 m. miško sodmenų iškasimo technologinius procesus vertino Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas Virgilijus Vasiliauskas. Kasmet į 10–15 miško medelynų vykta apie 40–50 kartų. Spausdiname jo pastabas apie šiuos darbus.

Pagrindinės problemos ir patarimai

Iškasimo, paruošimo, pervežimo, laikymo, sodinimo metu padžiovinamos sodmenų šaknys

Apšviestos saulės ir gairinamos vėjelio medelių šaknys džiūna nuo to momento, kai sodmenys pakeliami iš dirvos su iškasimo lankena iki jų supakavimo į laikymo tarą, prikasimo ir pasodinimo į dirvą. Pavasarį dažnai vyrauja nedidelė santykinė oro drėgmė, todėl esant giedram orui plonosios šaknys padžiūna per kelias minutes. Jei sodmenų šaknys būna pamirkytos gelio ar priemolio tirpale, bet lieka nepridengtos, tai nuo džiūvimo apsauginis tirpalas jas saugo, kol pats sudžiūna.

Medelynuose naudojamos sodmenų iškasimo mašinos dirba našiai, tačiau sausu, saulėtu oru galime labai greitai nusilpninti iškastus sodmenis, jei netinkamai organizuosime darbus (sparčiai nukastų sodmenų šaknys taip pat greitai turi būti apsaugotos nuo džiūvimo).

Šaknys labiau padžiūna, kai sodmenys iškasimo vietoje rūšiuojami, jų šaknys tvarkomos (trumpinamos, mirkomos) medelyno laukuose. Galima sutrumpinti laikotarpį, kad iškasti sodmenys kuo mažiau būtų atviromis džiūstančiomis šaknimis. Lankena pakelti sodmenys turėtų būti tuojau pat sudedami į uždarą tarą ir nedelsiant gabenami į vėsią vėdinamą patalpą su įrengtomis darbo vietomis rūšiavimui, šaknų tvarkymui, pakavimui. Taip pat ten galima sodmenis trumpai saugoti iki realizacijos ir sodinimo.

Labai svarbu žinoti: iškastų sodmenų gyvybingumo palaikymui būtina, kad medelių šaknys išliktų drėgnos visą laiką nuo iškasimo iki pasodinimo į augimo vietą. 

Labai nutrumpinamos šaknys – jų lieka mažiau 1/3 medelio antžeminės dalies masės

Urėdijose įprasta želdymo tradicija, kai želdavietėse prieš sodinant dar kartą patrumpinamos didesnių sodmenų šaknys, nors jos jau buvo trumpintos medelyne iškasimo metu. Todėl medeliai pasodinami su nepakankamu smulkių šaknų kiekiu. Pažeidžiami Miško sodmenų kokybės reikalavimų 8.12. ir 8.15. punktų nurodymai (Žin., 2003, Nr. 71-3292, 2008, Nr. 68-2598). Taip daroma, nes medelius su mažesniu šaknų kiekiu lengviau ir patogiau pasodinti. Be to, stokojama patogių įrankių, tinkančių sodinti didesnius sodmenis su stambiais šaknynais.

Pasodinti miške eglių pikirantai, anot miškininkų, „tupi“ 2–3 metus: silpnai vegetuoja, viršūnės prieaugis būna menkas, kartais mažesnė už menturinių šakelių, spygliai įgauna gelsvą spalvą. Panašiai „vargsta“ ir ąžuoliukai: po persodinimo kelis metus išaugina menkus ūglius su smulkiais lapais. Sausringesnėmis ir karštesnėmis vasaromis šis reiškinys būna masinis. Tai neinfekcinio pobūdžio chroniškos ligos požymiai, rodantys ryškų maistmedžiagių neįsisavinimą arba jų badą. Jis atsiranda dėl to, kad medeliai persodinimo metu neteko didelės dalies šaknyno masės ir patyrė gilius persodinimu sukeltus stresus (vytimą, kaitimą, šutimą, mechanines traumas).

Rekomenduojama: iškasant sodmenis ir patrumpinant jų šaknis, turime išsaugoti kuo daugiau šaknų (medeliui likusių šaknų masė turi sudaryti ne mažiau 1/3 jo antžeminės dalies masės).

Šaknų mirkymas gelio, molio tirpaluose atliekamas nepakankamai kokybiškai

Plačiausiai pasitaikanti klaida, kai sodmenų šaknys mirkomos per daug atskiestame gelio arba molio tirpale. Taip mirkant patogu sudrėkinti šaknis, bet nuo šaknų nuplaunamos dirvos dalelės ir nesusidaro pakankamo storio tirpalo plėvelė. Jeigu taip pamirkytomis šaknimis sodmenų ryšuliai prikasami dirvoje, tai žemė sugeria vandenį iš gelio ar priemolio apsauginių tirpalų ir sodmenų šaknys greitai pajunta drėgmės stygių.

Kita dažnai pasitaikanti klaida, kai šaknų apsaugai tirpalas ruošiamas iš šviežiai prikasto molio. Jo gabalėliai vandenyje neištirpsta, lieka mirkymo taros dugne, todėl paruoštas tirpalas būna labai skystas. Tinkamą molio tirpalą galima paruošti, kai molis kasamas ir užmerkiamas iš rudens. Tuomet žiemą sušalęs vanduo sutrupina molio grumstelius ir pavasarį būna lengva paruošti molio tyrę. Pavasarį kokybišką tirpalą nesunku paruošti iš priemolio dirvos, nes priemolis daug lengviau už molį tirpsta vandenyje. Į priemolio tirpalą galima įdėti smulkių durpių ar medelyno dirvos, šviežio galvijų mėšlo. Svarbu, kad ant pamerktų medelių šaknų priliptų pakankamo storio tirpalo sluoksnis (1,5–2,5 mm). Šaknis nuo džiūvimo apsaugo prilipusiame tirpalo sluoksnyje esanti drėgmė, o molis tirpale reikalingas tik dirvos dalims surišti. Kuo apsauginis sluoksnis storesnis, tuo daugiau jis turi drėgmės, tuo ilgiau šaknys išlieka gyvos. Tinkamai paruoštas priemolio tirpalas turi būti skystos grietinės konsistencijos, gelių tirpalai – apie 0,5 proc. ar 1 proc. koncentracijos (tiksliai pagal naudojimo instrukcijos reikalavimus).

Kai per trumpai pamerkiamos sodmenų ryšulių šaknys į tinkamos koncentracijos tirpalą, juo spėja apsivelti tik ryšulių išorėje esančios šaknys. Išardę tokį ryšulį, rasime tirpalu padengtas tik ryšulio išorėje buvusių sodmenų šaknis, o viduryje šaknys bus plikos. Jei orai nesausi ir nekaršti, toks šaknų apvėlimas galėtų tikti trumpalaikei šaknų apsaugai sodmenų pervežimo metu, kai iš mirkymo talpos sodmenys tiesiai kraunami į transportą ir vežami į želdomą plotą, o atvežti tuojau pasodinami. Bet toks šaknų apvėlimas netinka sodmenims, kurie bus laikomi prikasti kirtavietėje arba medelyne.

Gelių paskirtis – trumpalaikė sodmenų šaknų apsauga nuo džiūvimo pervežimo ar persodinimo metu, bet jie neskirti ilgai laikomų sodmenų šaknų apsaugai. Gelių naudojimo instrukcijose nenurodyta, kad jų tirpaluose pamirkytomis šaknimis augalus galima laikyti prikastus dirvoje. Taigi, kai geliuose pamirkytus sodmenis laikėme prikastus dirvoje, prieš pervežimą ar sodinimą medelių šaknis vėl turime pamirkyti gelių tyrėje. Gera praktika, kai miške prieš sodinant sodmenų ryšulių šaknys dar kartą mirkomos apsauginėje tyrėje. Lyginant su šių darbų centralizuotu atlikimu medelyne, miške kiekviename želdomame plote yra sudėtingiau paruošti kokybišką tirpalą, apsirūpinti pakankamu kiekiu mirkymo talpų, organizuoti vandens atgabenimą, bet siekiant geresnio prigijimo tai daryti verta.

Taikoma ir tokia praktika, kai apsauginiame tirpale mirkomos tik pikuoti medelyne skirtų sodmenų šaknys, o sodinimui į mišką – ne. Medelyno tikslams ruošiami sodmenys prižiūrimi geriau, nes visi žinome, kad nuo jų paruošimo kokybės priklausys tolimesnis medelių augimas: persodinti geriau prigis, vešliau ir tolygiau augs, bus didesnė standartinių sodmenų išeiga. Sodinimui į mišką skirta produkcija augs kitur, jų tolesnis augimas bus nebe medelyno reikalas, tų sodmenų šaknys apsauginiu tirpalu neapdorojamos, taupomos lėšos.

Kai dideli iškasamų sodmenų kiekiai, jų šaknų apsaugai sunaudojama daug apsauginio tirpalo. Sudėtinga mirkymo induose nuolat palaikyti tinkamos koncentracijos tirpalus. Į mirkymo tarą vanduo ir gelio granulės dažnai pilami „iš akies“, neišlaikoma optimali tirpalo koncentracija. Be to, skiedinys užsiteršia nuo šaknų nusiplovusiomis dirvos dalelėmis, spygliais, sodmenų dalimis. Skiedinys sunaudojamas, jį reikia papildyti. Naują tirpalo porciją patogiausia paruošti atskiroje švarioje talpoje, kuri sugraduota pagal tai, kiek įpiltam vandens kiekiui reikia dėti granulių reikiamai koncentracijai gauti. Mirkymo talpos turi būti su rankenomis, kad būtų patogu pernešti, pakrauti ir iškrauti į pervežimo transportą, išversti, norint išvalyti. Talpos turi būti iš lengvų medžiagų, kad jas galėtų kelti moterys ir jaunimas. Tirpalui maišyti ir pašalinėms priemaišoms pašalinti naudotini specialūs įrankiai (pvz., grėbliai su tankiais dantimis).

Kita problema: sodmenų su gelyje pamirkytomis šaknimis „kratosi“ paruošėjai, pervežėjai, sodintojai, nes tepasi rūbai, šlampa rankos, prie rankų limpa dirvos dalelės, jomis apsivelia įrankiai, darbo priemonės. Todėl, norint palengvinti šių „deficitu“ tapusių darbuotojų darbą, kai kur vengiama sodmenų šaknis mirkyti apsauginiuose tirpaluose, užuot dirbančiuosius aprūpinus tinkama darbine apranga.

Virgilijus Vasiliauskas
Valstybinės miškų tarnybos
Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas

Informacijos šaltinis: www.gmu.lt