Naujienos ir informacija

2011 – Tarptautiniai miškų metai

Jungtinės Tautos šiuos metus paskelbė Tarptautiniais miškų metais. Jungtinių tautų Miškų forumo užsakymu sukurtas logotipas, skirtas naudoti organizuojant renginius visame pasaulyje Tarptautiniams miškų metams paminėti. Logotipas atsispindi įvairiapuses miškų ir mūsų gyvenimo sąsajas įvairiais lygmenimis.

Medžio simbolis

Logotipas vaizduoja stilizuotą medį, kurio laja sudaryta iš dvylikos paveikslėlių (ikonų). Medis simbolizuoja visos Žemės miškus nuo šiaurinėse dalyse paplitusių spygliuočių, per vidutinėse platumose vyraujančius lapuočių miškus ir medžiais apaugusias savanas subtropikuose, iki tankių džiunglių tropiniuose drėgno klimato regionuose. Kartu logotipas simbolizuoja Žemės rutulį bei visą visatą, kurią sudarančios dalys glaudžiai tarpusavyje susijusios. Žmogus yra sudėtinė šios visumos dalis ir jo pareiga – ją išsaugoti.

2011 Tarptautiniai miškų metai turi prisidėti prie to, kad žinios apie minėtus tarpusavio ryšius ir miškų svarbą nenueitų į užmarštį šiuolaikiname aukštų technologijų gyvenime, atitolusiame nuo gamtos.

Medžio kamienas – pagrindas

Medžio kamienas logotipe atlieka „laikančiojo“ vaidmenį ir parodo, kad būtent medžiai yra pagrindiniai miško ekosistemos elementai, sudarantys pagrindą daugumai miško funkcijų. Į viršų atsiveriantis ir stambiomis šakomis lają laikantis medžio kamienas simbolizuoja tai, kad miškai ir jų teikiamos gėrybės visame pasaulyje sudaro gyvenimo pagrindą daugiau kaip milijardui žmonių įvairiuose regionuose ir yra lemiantis pagrindas darniam vystymuisi.

Skirtingomis klimato ir augaviečių sąlygomis augantys miškai yra skirtingos rūšinės sudėties, juose auga įvairi žolinė augmenija, gyvena skirtingi gyvūnai ir mikroorganizmai. Natūralios miško bendrijos yra tokios gyvybingos, kad net esant dideliems pažeidimams (pvz., gaisrai, uraganai, masiniai kenkėjų išplitimai), po tam tikro laiko sugeba atsistatyti. Ši savybė užtikrina nepertraukiamą medienos naudojimą, nedarant žalos pačiai ekosistemai.

Medžio laja

Medžio laja įprasmina gausybę miškui būdingų naudojimo, apsaugos ir socialinių funkcijų, įskaitant ir kultūrinę bei dvasinę miškų reikšmę. Simboliai vaizduoja plačią miško teikiamų gėrybių paletę, bet neapima visų. Medžio laja rodo, kad miškas – ne tik medžių visuma. Didžioji naudojimo, apsaugos ir socialinių funkcijų dalis atsiranda dėl įvairiapusės sąveikos tarp medžių, dirvožemio, miškui būdingo augalų ir gyvūnų pasaulio, oro ir vandens.

Centre – žmogus

Žmogus save mato visos visumos centre, tačiau iš tiesų jis yra tik neatskiriama visumos dalis. Logotipas rodo įvairiapusius ir labai glaudžius žmogaus ir miško tarpusavio santykius. Žmogus mišką naudoja, tačiau jo pareiga miškus ir išsaugoti. Glaudus miško ir žmogaus santykis logotipe atsispindi išdėstytuose simboliuose. Taip parodyti ir visuomenės poreikiai miškui, ir su tuo susijusios problemos.

Derliaus simbolis – obuolys

Daug kas jau spėjo pamiršti, kad daugelis vaisių rūšių kilo iš miško. Besivystant sodininkystei, kruopščios atrankos ir veisimo dėka šios rūšys tapo tokios, kokias dabar auginame soduose, vaismedžių plantacijose. Žinoma, liko ir miško uogos, grybai, riešutai.
Daugelyje regionų laukiniai miško vaisiai ir uogos sudaro didelę dalį vietinių žmonių maisto bei yra svarbus pajamų šaltinis. Miško vaisiai iš kitų šalių (surinkti ar užauginti plantacijose), prisideda prie mūsų mitybos raciono, praturtina valgiaraščius.

Lietaus debesis

Miškai turi didelę įtaką klimatui: vėsina ir valo orą, saugo nuo vėjo ir šalčio, švelnina ekstremalius klimato pokyčius, atlieką svarbią funkciją vandens apykaitos sistemoje bei yra svarbus elementas visuotiniame anglies kaupimo procese, prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Kaip anglies šaltinis, miškai daro įtaką anglies dvideginio koncentracijai atmosferoje, o tuo pačiu – ir visam klimatui.

Upė

Vanduo įvairiomis formomis (krituliai, gruntinis vanduo, vandens telkiniai) – labai svarbi sąlyga miškams augti. Tačiau tuo pačiu patys miškai reguliuoja vandens apykaitą tiek vietiniu, tiek regioniniu, tiek ir pasauliniu mastu. Miškai surenka vandenį, jį kaupia bei išgarina. Be to, atlieka svarbią funkciją gruntinio vandens atsinaujinimo procese: miško dirvožemiai filtruoja ir valo vandenį. Miškai apsaugo žemę nuo erozijos, palaiko vienodą vandens lygį, o tuo pačiu mažina potvynių riziką.

Dauguma upelių, upių prasideda būtent miške. Vandens šaltiniai miške svarbūs gyvūnams ir augalams, nors kai kada sudaro natūralias užtvaras jiems plisti.

Prie viso to prisideda dar viena funkcija – upes daugelio vietų gyventojai naudoja kaip transportavimo ir susisiekimo kelius.

Namas

Nuo neatmenamų laikų miškai teikė medžiagą gyvenamųjų būstų statybai. Mediena iš darnaus miškų ūkio yra nepertraukiamas žaliavos šaltinis, su įvairiomis panaudojimo galimybėmis, be to, ekonomiškai naudingas ir ekologiškas.

Daugelyje pasaulio šalių mediena yra nepakeičiama žaliava įvairiose gyvenimo srityse: tai žaliava baldų gamybai, namų statybai. Mediena – svarbus energijos šaltinis. Medienos iš darnaus miškų ūkio naudojimas yra draugiškas aplinkai ir neutralus anglies dvideginio požiūriu procesas. Medienos naudojimas statyboje ir energetiniais tikslais gali prisidėti prie iškastinio kuro naudojimo mažinimo.

Spygliuočio šakelė

Spygliuočio šakelė logotipe simbolizuoja borealinius miškus. Tokie miškai auga tik šalto klimato zonose šiauriniame Žemės pusrutulyje (Skandinavija, Sibiras, Mongolija, Kanada ir Aliaska), o taip pat kalnuose. Borealiniai miškai, užimdami apie 1,4 mlrd. ha, yra didžiausi susisiekiantys miškų kompleksai Žemėje, didžiojoje ploto dalyje susidedantys dažniausiai tik iš keleto medyną formuojančių medžių rūšių (pušies, eglės, kėnio ir maumedžio). Tačiau šiuose miškuose gyvenančių gyvūnų ir augalų rūšinė įvairovė gana didelė. Šiuose, dažnai šviesiuose, miškuose auga daugelis augalų rūšių (krūmai, žolės, samanos ir kerpės). Borealiniame miške gyvena daugiau kaip 300 rūšių paukščių, nemažai žinduolių. Upės ir ežerai borealiniuose miškuose turtingi žuvų. Nepaisant šalčio, gausu varliagyvių.

Dar spygliuočio šakelė simbolizuoja šiauriniam pusrutuliui svarbias miškų ūkyje naudojamas medžių rūšis. Spygliuočiai plačiai paplitę ne vien borealiniuose, bet ir vidutinio klimato zonos miškuose. Dažnai ir Vidurio Europoje eglė yra pagrindinis pajamas duodantis medis. Eglės nereiklios dirvožemiui, auga gana greitai, yra tiesios, jų mediena plačiai pritaikoma medienos pramonėje: nuo popieriaus ir celiuliozės pramonės iki didelės vertės ypatingos medienos muzikos instrumentų gamybai. Kalnuotose vietovėse eglynai atlieka svarbią apsauginę funkciją, saugodami apgyvendintus slėnius nuo lavinų ir akmenų griūčių.

Driežas

Simbolis atspindi biologinę įvairovę ir rūšių gausumą miškuose. Kartu paėmus tropiniuose, vidutinių platumų ir borealiniuose miškuose rasime didžiąją dalį sausumoje gyvenančių visos Žemės rūšių.

Tokia didelė biologinė įvairovė miškuose yra ne tik saugotinas gamtos paveldas ir žmonijos turtas, bet ir pagrindas daugumai miško produktų ir ekologinių funkcijų. Taigi biologinė įvairovė yra eina į ateitį (farmacinės medžiagos, maisto produktai, naujos medžiagos ir t.t.) ir yra svarbi dabarčiai (žvėriena, vaisiai ir uogos, vaistažolės ir t.t.).

Antis

Tai istorijos bėgsme prijaukintų ir tapusių naminiais gyvūnų simbolis. Dauguma šių gyvūnų kilę iš miško (galvijai, kiaulės, vištos, netgi bitės). Domestikacija buvo vykdoma atrenkant ir izoliuojant konkrečios rūšies individus, kad vystytųsi tam tikros žmogui naudingos savybės. Tikslas pradžioje buvo lengviau nei medžiojant apsirūpinti mėsa ir kitais gyvulinės kilmės maisto produktais, vėliau domestikacija buvo vykdoma ir kitais tikslais.

Medžio lapas

Simbolizuoja vidutinių platumų klimato zonos miškus. Pasaulyje tokie miškai užima apie 700 mln ha, daugiausia Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje. Natūraliomis sąlygomis ši zona būtų beveik ištisai apaugusi mišku. Išimtis sudarytų pelkės ar paupių žemumos, labai statūs šlaitai ir aukštų kalnų viršūnės.

Miškai šioje zonoje jau seniai buvo naudojami. Dar viduramžiais dėl didelio gyventojų tankumo, sparčiai besivystančios jūreivystės ir ekonominio vystymosi buvo nulydomi dideli miško plotai. Tai truko šimtmečius. Tik pradėjus taikyti miškininkystės taisykles toks miškų naikinimas buvo sustabdytas, pradėtas miško plotų gausinimas.

Vaistų buteliukas

Mūsų planetos miškuose auga nesuskaičiuojama gausybė vaistinių augalų. Vaistų buteliukas simbolizuoja gydančią miško, jo augalų ir gyvūnų galią. Kai kurie medžiai žievėje ir lapuose kaupia mediciniškai vertingas medžiagas (eterinius aliejus, priešuždegimines medžiagas ir t.t.). Žinios apie tai randamos visose buvusiose visuomenėse, tačiau šiandien dažnai primirštos. Senieji medikai, šamanai, druidai daugumą gydančių augalų ar medžiagų imdavo iš miško. Regionuose, kurių nepasiekia „moderni“ medicina, ir šiandien miško vaistiniai augalai ir medžiagos yra pagrindiniai medikamentai.
Nepamirštinas ir gydantis buvimo miške poveikis.

Elnias

Tai miško žvėrių ir medžioklės simbolis. Nuo akmens amžiaus žmonės miškuose medžiojo, taip apsirūpindami maistu, o kartu tokiais vertingais gyvulinės kilmės produktais, kaip kaulai, kailiai, sausgyslės. Vėliau, paplitus sėsliam gyvenimo būdui ir domestikavus gyvūnus, medžioklė kai kuriuose regionuose prarado svarbą išgyvenimui ir tapo daugiau miško apsaugos ir laisvalaikio praleidimo užsiėmimu.

Daugelyje besivystančių šalių žvėriena ir dabar yra pagrindinis kaimo vietovėse gyvenančių žmonių maisto šaltinis, bet ir pas mus žvėriena yra mėgstamas valgiaraščio paįvairinimas.

Pagal Vokietijos maisto, žemės ūkio ir vartotojų teisių apsaugos federalinės ministerijos medžiagą parengė ir iš vokiečių kalbos vertė Nerijus Kupstaitis

Informacijos šaltinis: www.gmu.lt