Naujienos ir informacija

Net 5 meškapėdžių rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, iš jų 3 – 0(Ex) kategorijoje, t.y. laikomos išnykusiomis.

Baltagyslė meškapėdė (Peltigera degenii Gyeln.) – viena iš 0 kategorijos rūšių. Ji auga ant samanų ir dirvožemio, ant apsamanojusių išvartų bei kelmų, paprastai gana drėgnuose ir senuose miškuose. Rezervate ji rasta mišriame pelkiniame miške ant pūvančio stuobrio.

Šios kerpės gniužulo viršutinė pusė melsvai pilka, blizganti. Apatinė pusė balta , su ryškiomis baltomis, link centro kiek rusvėjančiomis gyslelėmis. Gniužulai su blizgančia viršutine puse būdingi kelioms meškapėdžių rūšims, tačiau jų visų apatinė pusė arba tamsi, arba be gyslelių. Baltos gyslelės apatinėje gniužulo pusėje taip pat būdingos šunvaistei ir gūbriuotąjai meškapėdėms, tačiau šių rūšių gniužulų viršutinė pusė neblizga, o lakštų galiukuose matyti veltiniškas paviršius.

Lietuvoje buvo žinoma 1 šios kerpės radavietė Trakų r. Varnikų miške. Nuo 1930 m. nerasta.

Baltagyslė meškapėdė paplitusi Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje, Australijoje šiaurinio ir vidutinio klimato miškų zonose, yra pusiau žemyninė  rūšis. Visame paplitimo areale gana reta.

Kerpę rado rezervato vyresnioji biologė Asta Uselienė. Kerpių atpažinimui reikalingos specialios žinios. Todėl šios kerpės pavyzdys buvo analizuojamas Botanikos instituto Mikologijos laboratorijoje dr. Jurgos Motiejūnaitės, kuri ir apibūdinio rūšį.

Informacijos šaltinis: www.viesvile.lt