Naujienos ir informacija
Dienraščio "Lietuvos rytas" apžvalgininkas: Septynios miesto dienos
- Informacija
- Parašyta 2012 birželio 29
- Paskelbta: 2012 birželio 29
Didžiuojamės, kad Vilnius – žalias miestas. Nejaukiai gūžiamės, kai tarp naujų daugiabučių įsisukęs vėjas švilpauja tik gatvių šviestuvuose. Piktinamės, kai savo amžių atgyvenusį medį reikia nupjauti. Liūdime, kai po vėtros randame nulaužtas didžiules šakas.
Tačiau ar tikrai mylime, vertiname medžius? Ar puoselėjame žaliąjį miesto rūbą?
Nors sostinės svečiai pastebi, kad mieste daug medžių, teigiamai atsakyti į šiuos klausimus sunku.
Geriau mažiau, bet su meile. Tokį patarimą išgirstame iš medžių gydytojų – arboristų.
Šią savaitę vilniečiams Odminių skvere jie demonstravo, kaip reikia prižiūrėti, gydyti medžius.
Iš arboristų išgirdome ir karčią tiesą – Vilniuje nėra nė vieno sveiko, nesudarkyto medžio. Nors jų sodiname tūkstančius, prižiūrėti pamirštame.
O jeigu ir prižiūrime, tai paskubomis, o kiekvienas sodinukas priverstas kęsti prižiūrėtojo savivalę, pasmerktas skursti. Medžiai Vilniuje tiesiog luošinami.
Pirmiausia visi medžiai netinkamai pasodinami, netinkamai paruošiamos duobės. O prižiūrėti sodinukus imasi komunalininkai, elektrikai arba net iš darbo biržos atkeliavę paprasti darbininkai. Vakarų Europoje medžius prižiūri specialistai.
Prieš kelerius metus iš Čekijos atvažiavęs arboristas Vilniuje ėmėsi kurti medžių registrą. Bet padirbėjęs specialistas išvyko, o jo triūsas greitai buvo užmirštas.
Niekam Vilniuje nė motais, kad kiekvienas medis privalo turėti numerį, aprašą.
Vakarų Europoje įprasta, kad net pasikeitus prižiūrėtojui iš to aprašo galima nesunkiai suprasti, ko medžiui reikia, kaip jį prižiūrėti, gelbėti nuo kenkėjų.
Arboristai jau seniai pastebėjo, kad sostinėje sodinami prasti sodinukai. Aišku, jie pigesni, bet dažniau serga, juos puola ligos ir kenkėjai.
Dauguma sodinukų į Vilnių atvežta iš užsienio ir tuo didžiuojasi valdžia. Esą jei medis iš užsienio, jis būtinai geresnis nei lietuviškas. Ji nesupranta, kad medžiai iš šiltesnių kraštų ne tokie atsparūs šalčiams. Todėl jie nudžiūsta arba juos apninka ligos.
Medžių gydytojai rėžė – Vilniuje augančius medžius rodo užsienio studentams kaip pavyzdį, kaip neturi būti prižiūrimi želdiniai.
Kiek buvo kalbėta apie kaštonus naikinančias keršąsias kandeles. Netrukus vėl bus dejuojama, kai ims kristi pageltę, dėmėmis išmarginti šių medžių lapai.
Jau seniai išrasta preparatų, kurie išgelbėtų kaštonus nuo kenkėjų. Bet kažkodėl manoma, kad keršosios kandelės Vilniuje išnyks pačios. Ir chemikalams neskiriama nė cento.
Druska, kuria žiemą barstomi šaligatviai ir gatvės, taip pat yra problema. Pastaraisiais metais išpjauta daug nudžiūvusių liepų šalia judriausių gatvių – joms druska labiausiai kenkia.
Bėda būtų mažesnė, jei gatvių nebarstytume pigiausia druska ir išvežtume sniegą į sąvartynus, kaip kadaise vežėme.
Savivaldybė giriasi, kad šiemet pasodinta 1640 naujų želdinių: 179 medžiai ir 1461 krūmas. Iš viso želdiniams savivaldybė išleido net 247 tūkst. litų. Net 100 beržų atsirado pirmose oficialiose gyvūnų kapinėse Liudvinavo gatvėje.
Tik kam jų ten tiek reikėjo, jei šalia miškas? Ir ar nuvažiuos kas palaistyti sodinukų? Vargu.
Trūksta meilės medžiams Vilniuje. Taip, daug jų turime. Tik ar nesusizgribsime per vėlai, kai nebebus kam tos meilės rodyti?
Apžvalgininkas
Informacijos šaltinis: www.lrytas.lt