Naujienos ir informacija

Seniausio Vilniaus ąžuolo viduje rasta net skudurų ir celofano...

Nuo pirmadienio Sereikiškių parko pakraštyje pluša arboristai, kurie visiškai pakeitė parko pažibos, seniausio Vilniaus ąžuolo likimą. Savaitės pradžioje medžių priežiūros specialistai nupjovė dar vasarą žaliavusio ir giles brandinusio Sereikiškių parko ąžuolo šakas, o trečiadienį valė jo vidų.

© Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

 

 

Portalas diena.lt jau rašė, kad specialistai nustatė, kad 300-400 m. senumo ir 5 metrų skersmens ąžuolas yra avarinės būklės.

Kaip žmogus ant dviejų pirštų

„Praūžus stipresniam vėjui jis gali išvirsti iš pat šaknų. Tad yra grėsmė būsimoms parko konstrukcijoms ir žmonėms“, - sakė įstaigos „Vilniaus miesto parkai“ vyriausioji kraštovaizdžio architektė Ramunė Sanderson.

Ji aiškino, kad Sereikiškių ąžuolas avariniu tapo dėl to, kad šeštajame dešimtmetyje šalia jo buvo pastatyta  elektros pastotė.Buvo pažeista maždaug 80 proc. ąžuolo šaknų.

„Šiam medžiui yra nuauti batai, nukirsta viena koja ir nukapoti pirštai, - vaizdžiai apibūdino „Lietuvos arboristikos centro“ direktorius Algis Davenis. – Jis dabar kaip žmogus, stovintis ant vienos kojos dviejų pirštų.“

Sereikiškių ąžuolo didelė kamieno dalis yra drėvėta ir yra užplombuota. Trečiadienį arboristai nuėmė vielas, juosusias medžio kamieną, lentas, kurios buvo užvėrusios medžio vidų ir jį „atidarė“.

A. Davenis portalui diena.lt sakė, kad iš medžio vidaus buvo iškrapštytas sovietmečio specialistų palikimas - tinklas, molis, betonas, skudurai net celofanas. Trečiadienį specialistai medžio kamieno pamate aptiko ir betono luitą. 

Viduje - krūvos šlamšto

„Šis mūsų pirmtakų darbas – beveik tas pats, kas kūno spalvos pleistriuku užklijuoti pūliuojančią žaizdą. Jie norėjo, kad į medžio vidų vanduo nepatektų, bet taip užplombuotam medžiui yra dar blogiau, nes nebelieka ventiliacijos“, – aiškino arboristas.

Po išvalymo medžio drėvės bus paliktos tuščios, gali būti, kad specialistai jas pridengs stogeliais, kad į medžio vidų nepatektų per daug vandens, bet ir kad jis kvėpuotų.

A. Davenis pasakojo, kad taip, kaip buvo užplombuotas Sereikiškių parko ąžuolas, pasaulyje medžiai buvo plombuojami prieš 70-100 metų. Paskui šios praktikos atsisakyta ir medžiai atplombuoti.

Ypatingi, istorinę vertę turintys medžiai, pasak specialisto, svetur paverčiami „gyvosiomis skulptūromis“. Taip daroma siekiant išsaugoti medį, skatinti jo savisaugos sistemą, kuri prilygtų žmogaus imunitetui.

„Tai ne medžio taisymas- tai jo globa“, – sakė specialistas. 

Grėsmė ir rekonstruojamam parkui

Paklaustas, kodėl viso to reikėjo, juk net prikištas šlamšto, medis bemaž pusšimtį metų žaliavo, brandino giles, arboristas paaiškino, kad ąžuolas dėl vis didėjančio jo vainiko sviro žemyn ir kilo grėsmė, kad jis po metų ar dvejų galėtų nukristi.

„Medžio pažastys buvo ne 60 laipsnių, o 120. Šakos kabojo kaip Damoklo kardas prie įėjimo į parką“, - sakė A. Davenis.

Iš Sereikiškių parko ąžuolo tikimasi palikti „gyvąją skulptūrą“, kurioje nors ir menkai, bet irgi vyks medžiagų apytaka, žaliuos menkos naujai išaugusios šakelės. Toks ąžuolas yra ir Kauno ąžuolyne.

„Gyvosios“ skulptūros pavyzdžiai iš svetur

Tačiau gali būti, kad Sereikiškių parko ąžuolas bus visiškai nupjautas. Pasak specialisto, Sereikiškių parko ąžuolo aktyviajai šaknų sistemai turėtų būti skirta apie 20 m. nuo jo kamieno. Tačiau Sereikiškėse ąžuolui tai per didelė prabanga dėl tvoros, takų, aplink vaikščiojančių žmonių.

Sereikiškių ąžuolas vasarą:

Sereikiškių ąžuolas 2012 lapkričio mėn. 21 d.:

© Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

 

FOTOREPORTAŽAS

 

Informacijos šaltinis: www.diena.lt