Naujienos ir informacija

Pranešimai iš Lietuvos miestų: Medžių luošinimas ir toliau vyksta Marijampolėje

Vienas keliautojas ir toliau stebėjo, kaip yra žalojami ir luošinami medžiai Marijampolės mieste. Prieš kelias dienas suluošintų medžių mechaniniai pažeidimai užteplioti "atidirbtos variklinės alyvos dažais" - medžiui ant "voties uždėtas natūralios spalvos pleistras"...

Arboristo komentaras:

Moksliniais tyrimais ir ilgamete praktika įrodyta, kad įvairūs sintetiniai  preparatai, tokie kaip antiseptiniai preparatai (Luxonol, Pinatex ir etc.), orui nepralaidūs preparatai (LacBalzam, Celaflor WundBalzam ir etc., net ir taip mūsuose ilgai praktikuojamas sodo tepalas), panaudota variklinė ar mechanizmų alyva,  kiti agresyvūs preparatai, neigiamai veikia brazdo (cambium) audinio ląstelių dalijimąsi, tuo būdu brazdo darinio kaluso (callus) formavimąsi. Užteptos žaizdos sunaikina natūralų medžio anatominį ir cheminį savisaugos barjerą (CODIT) ir nesustabdo medieną ardančių grybų skverbimosi (invazijos), priešingai, nepralaidus dažų sluoksnis sukelia ypač palankią aplinką ligų sukėlėjams, skatina puvimo procesus.

Brazdo ląstelėms dalijantis, formuojasi kaluso audinys (žaizdos "apykaklė"). Esant aukštai temperatūrai ir genint sunkias pirmojo aukšto skeletines šakas, esančias atokaitoje, žaizdos išdžiovimo prevencijai rekomenduojama naudoti vandenyje tirpius dažus, geriausia žaliai rudo matinio atspalvio. Tam tikrais atvejais (dėl estetinių priežasčių ir pan.) galima didelių pjūvių brazdą padengti priemonėmis nuo išdžiovimo, o šerdies medieną - įsigeriančiu laku.

Kai kurie autoriai nurodo, kad agresyvių brazdo atžvilgiu preparatų naudojimas gali sukelti brazdo ląstelių mutacijas, cambium audinio deformacijas, kas atsiliepia medienos ir žievės vystymuisi ir ženkliai blogina biomechaninį augalo gyvybingumą (analogiškai biotinei invazijai, sukeliusiai brazdo audinio deformacijas).

Iki neperseniausių laikų žaizdų po šakų nupjovimo priežiūrai buvo naudojamas preparatas Santar SM (Captofal 2%). Captofal‘as stimuliuoja kaluso formavimąsi. Tačiau atlikti daugiamečiai tyrimai parodė, kad praktiškai nėra jokio skirtumo tarp kaluso formavimosi žaizdose po Santar SM ar kitų antiseptinių preparatų poveikio. Taigi teigti, kad Santar SM stimuliuoja kaluso augimą mes negalime.

Liaudiška, bene visai nebloga, priemonė yra pažeidimus užtepti mėšlu, mat, pastebėta, kad esantys mėšle metabolitai stimuliuoja kaluso augimą.

Pasaulinėje praktikoje pažeidimų apaugimui yra naudojami brazdo ląstelių stimuliatoriai, tačiau tokie preparatai yra brangūs ir taikomi tik išimtinais atvejais.

Nustatyta, kad optimaliausias genėjimo laikas yra pirmas vegetacijos pusmetis, t.y. nuo kovo iki birželio, kai medis aktyviai vysto vidaus savigynos sistemą CODIT (būtina atsižvelgti į augalo rūšies vegatacinius ypatumus) ir nupjauto paviršiaus kraštuose gamina kalusą, apaugantį žaizdą. Tai - kertinis taškas arboristikoje, formuojantis ekologinį požiūrį į medžio būklę.

Blogai atlikus pjūvius, padarius didelio paviršiaus žaizdas, nepalankiu metu, pažeidus brazdo audinio vystymąsi (žaizda blogai ir lėtai apauga kalusu), nesustabdomas (neapribojamas) pašalintos šakos pamate (pažastyje) medienos irimo procesas, vystosi drėvė, kuri kelių ar keliolikos metų laikotarpyje gali sukelti rimtų medžio biomechaninio stabilumo problemų. 

Apibendrinimas:

Medžių lajų genėjimas turi būti atliekamas aktyvios vegetacijos metu, laikantis sveiko genėjimo principų ir maksimaliai saugant, netrikdant medžio gyvybinių funkcijų. Būtent toks genėjimo laikas grindžiamas geriausiomis augalo žaizdos apaugimo gyvuoju brazdo audiniu savybėmis ir natūraliu augalo gebėjimu gintis nuo išorės poveikio.

Šis natūralus augalo savigynos “barjeras” tuo stipresnis, kuo aktyviau vegetuoja augalas (fiziologinis gyvybingumas).

Genėjimo apimtis nustatoma pagal esamą augalo fiziologinį gyvybingumą.

Didesnio gyvybingumo medžiai geriau perneša didesnės apimties genėjimus.

Pasaulinė arboristinė praktika parodė, kad geresnių rezultatų pasiekiama medžio globa ir rūpesčiu, jo fiziologinio gyvybingumo kėlimu, nei pažeidimo apdirbimas kokiais nors cheminiais preparatais.

Bene teisingiausias ir praktikoje patikrintas medžių priežiūros būdas yra didingi augalo fiziologinį aktyvumą – renovuoti, atstatyti natūralią augavietės harmoniją (mikorizės procesų, mikrobiologinės pusiausvyros ir etc.renovacija), laistymas, "artimas Gamtai tręšimas", polajo ir visos augavietės mulčiavimas motininės rūšies medienos skiedromis ir etc. Jei augalo sveikatos būklė yra nepatenkinama, medis nuolat patiria išorinės ir vidinės aplinkos stresus - jokie cheminiai preparatai nepadės, tik pablogins situaciją. Augalas tiesiog neturi vidinės energijos kaluso ląstelių dalijimuisi.

Taigi, reziumuojant galime teigti, kad pažeidimų apaugimui kalusu reikalingi:

1. teisingas pjūvis – teisingoje vietoje, teisingu aštriu instrumentu, tinkamu genėjimui metu;

2. fiziologinio gyvybingumo palaikymas.

Medžio teisių apsaugos tarnyba, www.medzioteises.lt, www.aborlife.lt, www.treerights.lt