Naujienos ir informacija

Arboristai pašiurpę – Vilniuje „nustuobrinti“ medžiai pasmerkti lėtai mirčiai

Vienas vilnietis, vedžiodamas po sostinę svečią iš Vokietijos, įamžino ir Lietuvos arboristikos centrui atsiuntė nuotraukas su nugenėtais medžiais. Tokie medžiai šiuo metu styro Kalvarijų ir Ozo gatvių sankryžoje. Medžių priežiūros specialistai prognozuoja, jog po genėjimo šie medžiai ilgai neatlaikys – pamažu merdės ir žus. Specialistų nuomone, medžius galima buvo nugenėti kruopščiau ir tokiu būdu, kad ir elektros laidai viršuje, ir medžiai liktų sveiki.

Genėjimas atliktas 6-7 medžiams.

„Nustuobrinimas arba „pollarding“ (angl.) - tai genėjimo būdas, kurio Lietuvoje man dar neteko matyti. Bet jis atliekamas tik jaunam medžiui. O čia nupjauta visai ne tose vietose, jau nebepavyks medžio išlaikyti gyvo. Dar yra vadinamasis „nutopinimas“, kuris čia irgi taikytas. Jis reiškia, kad nupjaunama medžio viršunė arba pagrindinė šaka. Daugelis šalių jau suprato, kad tai medžiui duoda tik žalą, šito būdo nebetaiko. Medžiai po tokio genėjimo skyla. Anksčiau žmonės taip genėdavo liepas ir tuopas“, - pasakojo Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis.

Nuotraukose matyti, jog virš medžių nutiesti elektros laidai. A. Davenis teigia, kad Europa jau vadovaujasi kiek kitomis medžių genėjimo taisyklėmis. Jų augimą galima kontroliuoti įvairiais genėjimo būdais.

„Tie laidai yra pakankamai aukštai, medžiai tikrai galėjo dar augti. Ir, kas svarbiausia, jie auga tokioje matomoje vietoje, dabar tiesiog bjaurojama miesto estetika. Kadangi jie vis tiek žus, gal geriau pjauti, sodinti kitus... Nesakau, kad būtinai reikėjo kviesti arboristą, na, bet čia atlikta nekvalifikuotai“, - svarstė medžių priežiūros specialistas.

Jis pabrėžė, kad medis taip pat turi teises, tačiau kol kas į jas niekas neatsižvelgia, ginamos gyvūnų, žmonių teisės.

„Mieste medžiui daug sunkiau išgyventi, negu kur nors atokiau – pievoje, laukuose, miške. Dabar yra tokių veislių, kurios prisitaikę augti užterštame ore, aplinkoje. Sunkiausia tiems medžiams, kurie sodinti sovietiniais metais. Kuo judresnė sankryža – tuo daugiau barstoma druskos. Tuo daugiau jos patenka ir ant medžio šaknų. Tuo greičiau medis žūsta. Medis pradeda džiūti, mesti šakas. Tik pastebėsiu, kad čia buvo nupjautos ne sausos šakos. Buvo galima patrumpinti lają, o ne viską nupjauti. Čia pravažiavo su bokšteliu ir pjovė nežiūrėdami. Žinoma, reikia investuoti daugiau laiko, atsirinkti, kurias šakas pjauti. Bet tokiose prestižinėse vietose būtų galima tai padaryti“, - svarstė A. Davenis.

Fotoreportažas iš www.arboristai.lt

Informacijos šaltinis: www.grynas.lt