Naujienos ir informacija

Pagalbos šaukiasi sudarkyti medžiai

Ne tik didžiųjų šalies miestų, bet ir miestelių parkuose ir ypač gatvėse į akis krinta nemokšiškai nugenėti brandūs medžiai. Profesionalius arboristus ir visuomenę seniai piktina, kad medžiai, pasodinti aplinkai papuošti, tampa šiurpą keliančiais stuobriais. 

Arboristas Algis Davenis ilsisi 10 m aukštyje. Asm. arch. nuotr.

Ydinga praktika

Arboristas Renaldas Žilinskas, piktinosi Viešųjų pirkimų įstatymu, kuriuo vadovaujantis perkamos miesto želdinių priežiūros paslaugos.

„Konkursus laimi mažiausią paslaugų kainą pasiūliusios įmonės, kurių darbuotojų profesionalumas ar kvalifikacija kelia abejonių“, – dėstė pašnekovas. Pasak R.Žilinsko, daugelis verslininkų neskiria lėšų darbuotojų kvalifikacijai kelti, nes tai neva neatsiperka. Juolab kad viešųjų pirkimų konkursą laimi ne įmonė, turinti aukštos kvalifikacijos specialistus, bet pasiūliusi pigesnes nei konkurentai paslaugas.

Geriausiu atveju, pasak jo, laimėjusių konkursus įmonių darbininkai turi medkirčio ir aukštalipio kvalifikacijos pažymėjimus. „Taigi, tokie „specialistai“ turi grandininį pjūklą, kartais nages, pritaikytas lipti į medžius, minimalią apsaugą, jei kristų iš medžio, retkarčiais išsinuomoja kilnojamąjį bokštelį ir mano esantys profesionalūs želdinių priežiūros specialistai, – stebėjosi R.Žilinskas. – Jų darbo rezultatas – siaubingai sudarkyti ar be leidimų iškirsti miesto medžiai.“ Arboristas sakė, esą savivaldybėms tokia tvarka labai naudinga. Kai visuomenė ir specialistai ima piktintis vietoj medžių pamatę stuobrius, valdininkai tik skėsteli rankomis – Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatose apie darbų kokybę net neužsimenama.

„Gerų specialistų neturinčios įmonės ir toliau sėkmingai dalyvauja konkursuose, juos laimi ir toliau darko miesto medžius“, – apgailestavo R.Žilinskas. 

Pasmerkti žūčiai

Profesonalaus arboristo tvirtinimu, netinkamai nugenėti medžiai būna pasmerkti žūčiai. Vilniaus universiteto Botanikos sodo vadovas, dendrologas dr. Audrius Skridaila patvirtino, kad tokius medžius apninka įvairios bakterinės, grybinės ligos ir puviniai. „Arboristai žino naujausius medžių genėjimo metodus, kaip užtikrinti ilgą ir visavertį medžio gyvenimą. Manyčiau, kad savivaldybės, rengdamos konkursus, turi reikalauti kompetenciją patvirtinančių dokumentų. Daugiau nei prieš 10 metų Aplinkos ministerijoje buvo organizuojami kursai, kuriuose apželdinimo įmonių darbuotojai buvo mokomi, kaip genėti mieste augančius medžius. Kita vertus, arboristų paslaugos nėra pigios, tad nieko keisto, kad valdininkai taupo“, – sakė pašnekovas. Jo manymu, būtų puiku, kad arboristikos pradmenų mokytų ir kursus vestų Lietuvos arboristikos centro (LAC) specialistai. Vis dėlto, pasak dendrologo, reikėtų iš esmės apsispręsti, ką daryti su brandžiais medžiais, augančiais per arti namų ar po laidais. Dr. A.Skridailos manymu, juos geriau visiškai išpjauti nei pasmerkti lėtai mirčiai. 

Mato lentas ir malkas

Prieš trejus metus įkurto LAC direktorius gamtininkas, biologas Algis Davenis apgailestavo, kad mūsų požiūris į medžių priežiūrą, palyginti su kaimynų lenkų ir latvių, yra pasenęs. „Europoje niekur nepamatysi taip sudarkytų medžių, kaip Lietuvoje. Gaila, kad daug kas, žvelgdamas į medžius, mato ne gamtai teikiantį naudą gyvą organizmą, bet medieną, iš kurios galima pagaminti popieriaus, lentų ar malkų. Kol kas daugumos mentalitetas toks“, – tvirtino pašnekovas. Anot jo, yra labai daug būdų, kuriais galima reguliuoti brandžių medžių augimą taip, kad jie netrukdytų ir nekeltų pavojaus. Paklaustas, ar ne geriau vietoj senų medžių sodinti jaunus, naujų, specialiai miestams sukurtų veislių medžius, kaip buvo padaryta rekonstruojant sostinės Gedimino prospektą, arboristas patikino, kad klysta manantieji, esą jų priežiūra gali būti minimali. „Daug diskusijų sukėlusias liepaites reikėjo genėti jau prieš kelerius metus. Nebuvo lėšų. Kuo medis senesnis, tuo sunkiau gyja žaizdos. Niekam tai nerūpi“, – apgailestavo A.Davenis. 

Kojos svarbiau nei galva

Pasak A.Davenio, arboristika – ne vien medžių genėjimas, kaip daug kas įsivaizduoja. „Arboristai – tai žmonės, kurie jaučia medžius. Arboristams jų gyvenimas rūpi nuo sėklelės iki mirties ir pomirtinio gyvenimo, kai iš medžio padaroma skulptūra ar saugoma jo augimvietė su likusiu kelmu“, – sakė pašnekovas. Genėjimas, anot jo, sudaro tik 30 proc. medžių priežiūros darbų. Jis tikino, kad svarbiausia – ne galva, o kojos, t. y. medžio šaknys, ir kad augalas būtų tvirtas, sveikas. „Sodininkai irgi dažnai persistengia genėdami vaismedžius. Siekiama kuo didesnio derliaus, bet ar tai nekenkia medžiui? Juk intensyviai genimas jis bus trumpaamžis. Versliniuose soduose sąmoningai taip daroma. Sodininkai mėgėjai turėtų susimąstyti, ar tikrai jiems reikia tiek derliaus. Juolab kad pusė jo supūva“, – mintimis dalijosi A.Davenis. 

Reikia tik noro

Vis dėlto LAC vadovas pasidžiaugė, kad daugėja gamtai neabejingų žmonių. „Mums siunčia nuotraukas iš visos Lietuvos, kur tik barbariškai padirbėja savivaldybių samdytų įmonių darbininkai. Mes savo ruožtu darome, ką galime. Bendraujame su Aplinkos ministerijos valdininkais. Tikimės, kad atėjus naujam ministrui, iš stalčiaus bus ištraukta nauja Želdynų įstatymo redakcija. Siekiame, kad arboristas pagaliau būtų įrašytas į Profesijų registrą, būtų organizuojami mokymai, renginiai, kuriuose visi norintieji gali dalyvauti, daug ko sužinoti ir išmokti“, – sakė pašnekovas. Jo kolega R.Žilinskas tikino, kad reikia tik noro ir galima išspręsti daug problemų. „Manyčiau, kad arboristai galėtų visuomeniniais pagrindais dirbti komisijose, kurios atsakingos už želdynų ir želdinių apsaugą bei priežiūrą. Tik jiems galima būtų patikėti atlikti techninę darbų priežiūrą“, – įsitikinęs arboristas. Savivaldybės, rengdamos konkursus, pasak jo, turėtų reikalauti ne tik juose dalyvaujančios įmonių specialistų kvalifikacijos patvirtinimo, bet ir atkreipti dėmesį į įmonių reputaciją, ar jos nebuvo baustos už aplinkotvarkos ir aplinkosaugos pažeidimus. Tai turėtų būti labai svarbus kriterijus renkantis, kam patikėti želdinių priežiūrą. 

Arboristai – tai įvairių gamtos, meno ir inžinerijos mokslų žinovai, ekologai, aktualią šiuolaikinę teorinę ir praktinę parengtį turintys specialistai, siekiantys įvairiomis priemonėmis išsaugoti sveikus medžius ir jų augavietes kraštovaizdžio kontekste.

Arboristika – tai medžio priežiūra pagal žmogaus norus ir augalo poreikius.

VL žurnalistė Nijolė Baronienė

Informacijos šaltinis: www.valstietis.lt