Naujienos ir informacija

Sostinės širdyje augantys medžiai užkliuvo miesto tinklams

DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai, Vilniaus valdžia skuba tvarkyti ir reprezentatyviausias miesto vietas, kelius, šaligatvius. Kartais tokioms rekonstrukcijoms kliudo medžiai, kuriuos tenka pašalinti. Šį kartą eilė atėjo sostinės Šventaragio gatvei. Planai iškirsti senus medžius iš karto susilaukė pasipriešinimo.

GRYNAS.lt redakciją pasiekė skaitytojo Felikso laiškas, kuriame vyras išreiškė susirūpinimą savivaldybės planais „plikinti“ šalia Vilniaus širdies - katedros - esančią Šventaragio gatvę. Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narės Janinos Gadliauskienės žiniomis, prieš porą metų Vilniaus miesto savivaldybėje buvo atliktas Šventaragio gatvės rekonstrukcijos projektas, kuriame ir buvo numatyta dalį medžių Šventaragio gatvėje iškirsti.

„A. Zuokas staigiai iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Parlamentui (EP) nutarė iškirsti medžius ir sutvarkyti gatvę. Argumentas - po šaligatviu esantys miesto tinklai ir tai, kad nėra kaip juos atnaujinti“, - laiške rašo J. Gadliauskienė. Moteris iškėlė klausimą, kad galbūt medžius galima būtų išsaugoti atkasant jų šaknis, atsargiai perkeliant į tinklus jų nenukertant. Ji teigė, kad panašiu principu buvo pratiesti tinklai po jos kiemo pušų šaknimis.

Iškirs 22 medžius, atsodins 14

Kaip GRYNAS.lt informavo Vilniaus miesto savivaldybės Želdinių poskyrio vedėjas Gintautas Runovičius, iš viso Šventaragio gatvėje bus iškirsti 22 medžiai, o jų vietoje atsodinti 14 naujų.

„Šventaragio gatvėje medžiai bus persodinami – iškertami šiuo metu esantys menkaverčiai medžiai, kurie praradę savo estetinę išvaizdą, be to, yra peraugę“, - situaciją komentavo G. Runovičius. Jo teigimu, šie darbai bus atlikti per kelias dienas. Valstybės tarnautojas patvirtino, kad tam leidimai yra gauti ir iš Kultūros paveldo departamento.

Pasiteiravus, ar buvo svarstytas sprendimas medžių nekirsti, o pavyzdžiui atkasti medžių šaknis ir tuos pačius augalus vėliau atgal susodinti, G. Runovičius teigė, kad medžių iškirtimas šioje situacijoje buvo vienintelė išeitis: „Jų atkasimas yra neįmanomas, nes šaknys yra gilios ir storos, po jomis gausu tinklų, dėl to, norint juos atkasti reikėtų nukapoti jų šaknis. Tokie veiksmai būtų neprofesionalūs, tik pasityčiojimas iš pačių medžių, o rezultatas – niekinis, nes būtų neįmanoma atgal atsodinti tokiu būdu pažeistų medžių.“

Specialistas akcentavo, kad gatvė tikrai nebus palikta plika. Bus sodinama Tilia Cordata „Rancho“ rūšies liepos, kurių šaknys bus izoliuojamos nuo tinklų, sudarytos aplinkybės tinkamai tręšti ir laistyti.

Medžio perkėlimai – pernelyg brangūs

Lietuvos arboristikos centro direktorius Sigitas Algis Davenis GRYNAS.lt paaiškino, kad medžių šaknų atkasimas ir laikinas perkėlimas į kitą vietą, kol vyksta rekonstrukcijos darbai, pernelyg brangus metodas mūsų šaliai, todėl vargu, ar šioje situacijoje galėtų būti taikomas.

„Tokia praktika retai taikoma, nes turėtų būti labai dideli finansiniai pajėgumai. Medis tam specialiai kelis metus ruošiamas, ruošiama jo šaknų sistema perkėlimui. Galinga technika turi jį iškelti, kažkur po to jį reikia išvežti“, - pasakojo arboristas.

Taikant medžio iškasimo metodą, reikėtų praktiškai per visą polaidį iškasti žemę, tai labai sudėtingas procesas. „Net milijonieriai ne visuomet leidžia sau tokius dalykus“, - pridūrė S. A. Davenis.

Be to, net ir paskyrus reikiamą pinigų dalį, anot pašnekovo, išlieka tikimybė, kad perkelti medžiai vėliau neprigis. „Įsivaizduokite, tam, kad medis būtų iškeltas, reikia krano, kurios strėlė yra kokių 40-60 metrų. Lietuvoje, man atrodo, tik vienas toks yra, jo valanda kainuoja 11 tūkst. litų“, - aiškino arboristas.

Kada galima pateisinti medžių kirtimus

Lietuvos arboristikos centro vadovas teigė nemanantis, kad šiuo metu medžių kirtimų miesto viešose vietose yra daugiau nei anksčiau, tiesiog dabar apie tai daugiau kalbama ir tokie atvejai labiau matomi.

Jis tikino pateisinantis medžių kirtimus miesto urbanizuotose vietose tuomet, kai medis serga, kelia pavojų žmonių saugumui, tiesiami miesto tinklai: „Tenka tokius medžius šalinti. Medis savo gyvenimo eigoje patiria daug įvairių stresų – tiek gamtinių pažeidimų, tiek ir žmogaus padarytų pažeidimų. Ateina toks laikotarpis, kuomet medis stovi ties slenksčio riba“, - samprotavo S. A. Davenis.

Gamtoje, anot pašnekovo, medis išgyvena ilgiau nei žmonių urbanizuotose teritorijose, nes pastaruosius veikia žmonių veikla – ant šaligatvių barstomos druskos, transporto tarša.

„Aišku norisi žalumos, ypač betono aplinkoje, bet medį įdėjus į betoninį šarvą, nepasirūpinus jo mityba – tiek dirvožemiu, tiek drėkinimu, po metų kitų jis taps bevertis“, - sakė S. A. Davenis.

Būtent dėl šios priežasties miesto urbanizuotose vietose nesodinami ąžuolai, kuriems reikia daug erdvės, bet pasirenkamos liepos, klevai, tokios augalų rūšys, kurios geba prisitaikyti prie skurdesnių gyvenimo sąlygų.

Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt

Informacijos šaltinis: www.grynas.lt