Renginių kalendorius

Rytoj paskutinė diena, kai Lietuva gali pateikti pastabas dėl planuojamos branduolinės jėgainės statybos

„Jie pateikia tik vandens temperatūros pokyčių skalę, tačiau netiria, kaip tai paveiks žuvis. Mes juos nuolat konsultuojame, kiek žinau, baltarusių mokslininkai praktiškai apie biotos tyrimus Neries upėje turi labai mažai duomenų. Jie tik dabar ruošiasi atlikti stebėsenos darbus“.

Į koaliciją susibūrusios Lietuvos nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos atkreipia dėmesį, kad neigiamas poveikis gamtai – tik viena iš daugelio grėsmių , kurias pernelyg nuvertina branduolinių jėgainių projektų iniciatoriai, rengdami poveikio aplinkai ataskaitas.

Dėl minėtų trūkumų „Atgaja“ drauge su kitomis organizacijomis, tarp kurių ir gerai žinoma „Greenpeace International“, siekia, kad sprendimas leisti statyti Visagino atominę jėgainę būtų pripažintas neteisėtu dėl pažeidimų atliktų vertinant galimą jėgainės poveikį aplinkai.

„Nerimaujama dėl planuojamų radioaktyvių atliekų saugyklų kaimyninėje valstybėje, tačiau pamirštama, kad Ignalinos atominės panaudoto branduolinio kuro konteineriai jau stovi laikino saugojimo aikštelėje Visagine. Uždarymo darbai vėluoja, bet dar daugiau pavojingų atliekų naujoje jėgainėje ims kauptis nuo pat pirmos dienos. Turėtume dėl to rūpintis ne mažiau“, - sako L. Vainius.

Prisidengdama kovos su klimato kaita ir pavojais energetiniam skaugumui branduolinės energijos pramonė pastaraisiais metais skelbia apie atominės energetikos renesansą. Dažnai teigiama, kad tai – neišsenkamas pigios, patikimos ir švarios elektros šaltinis, kad urano išteklių pakaks šimtams ir net tūkstančiams metų, o kuru galima apsirūpinti dešimtmečiams į priekį.

Tačiau yra bent penkios rimtos priežastys, kodėl atominė yra visai netikęs būdas apsirūpinti elektra, o jos „renesansas“ veikiau vadintinas „kalbų ir iliuzijų renesansu“.

Pavojingos atliekos. Atominėse jėgainėse gaminama ne tik elektra, bet ir susidaro šimtus tūkstančių metų pavojingomis išliekančios medžiagos, kurių saugaus sutvarkymo klausimas iki šiol neišspręstas, o perdirbimas – itin brangus, taršus ir pavojingas procesas atliekamas tik keletoje šalių. Vadinasi, nusprendus jas perdirbti, tektų pavojingai transportuoti tūkstančius kilometrų.

Apmirusi pramonė. Nors šiandien pasaulyje veikia per 400 reaktorių, jie tenkina vos 7% pasaulio energijos ir 14% elektros poreikio, be to, sparčiai sensta. Skaudžiausia branduolinė katastrofa žmonijos istorijoje 1986-aisiais Černobylyje ne tik palietė daugiau kaip penkis milijonus žmonių Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir už jų ribų, bet ir sudavė smūgį atominei pramonei. Nuo Černobylio Europos Sąjungoje nepastatyta nė viena nauja jėgainė, o vieninteliai du nauji projektai – Suomijoje ir Prancūzijoje susiduria su didžiuliais finansiniais bei techniniais sunkumais ir jų prijungimo prie tinklo diena skendi nežinioje. 2008-ieji buvo pirmieji metai kuomet nuo pat 1955-ųjų prie tinklo nebuvo prijungtas nė vienas naujas reaktorius.

Ekonominė rizika. Pabrėžtina, jog dabartinės atominės buvo statomos valstybės lėšomis ir neretai greta vystant branduolinių ginklų programas, o visą finansinę riziką perkeliant ant mokesčių mokėtojų pečių. Šiandien liberalizuotos rinkos sąlygomis mažiausiai dešimtmetį trunkančios ir dar antra tiek laiko atsipirkimui reikalaujančios atominės jėgainės yra rizikingiausi energetiniai projektai, kurių be valstybės garantijų nedraudžia jokios draudimo bendrovės. Tiek Tarptautinės atominės energijos agentūros, tiek Jungtinių Tautų ekspertai pripažįsta, kad tokių projektų kaštų prognozės labai priklauso nuo daugybės vietos aplinkybių ir yra paremtos nežinomybe. Tad nenuostabu, kad iš 56 šiandienos statybų 29 – vyksta komunistinėje Kinijoje, o likusiųjų dauguma pradėtos daugiau kaip prieš du dešimtmečius.

Pasenusi technologija. Atominės šalininkai nuolat tikina, kad modernios jėgainės yra ne tik saugios, bet geba pačios išsijungti įvykus gedimui, o atliekas naudoti kaip kurą. Tačiau visa tai – dešimtmečius puoselėjamos svajonės apie vadinamuosius Ketvirtosios kartos reaktorius, taip ir liekančios kalbomis, mat visi šiandien statomi reaktoriai – kiek patobulinti tos pačios Trečiosios kartos, sukurti devintajame dešimtmetyje. Net ir Tarptautinė energetikos agentūra naujųjų reaktorių galimą komercinį panaudojimą planuoja tik po 2030-ųjų. Dėl minėto sąstingio ši pramonė susiduria ir su kvalifikuotų specialistų trūkumu, kurie galėtų apmokyti naują personalą, vystyti, statyti ir valdyti naujas elektrines.

Tariama švara. Atominė dažnai prilyginama žaliajai energetikai, nes gaminant elektrą neišmetamos šiltnamio dujos. Tačiau patikimos studijos rodo, jog įvertinus visą energijos būvio ciklą (angl. lifecycle analysis), t.y. urano gavybą, sodrinimą, transportavimą, jėgainių statybas ir atliekų sutvarkymą, atominės poveikis yra panašus į iškastinio kuro. Be to, be tradicinės taršos, kuri neišvengiama deginantį iškastinį kurią šių procesų metu, radiacijos poveikį aplinkai ir žmonėms sunku nuneigti.

Galiausiai, be to, kad yra brangios, pavojingos, didelės ir nelanksčios, centralizuotai elektrą gaminančios atominės jėgainės tik monopolizuoja energijos rinką, taip kaip tai padarė Ignalinos atominė. Toks energijos gamybos būdas neskatina taupaus energijos vartojimo, gamintojų konkurencijos ir nustelbia tikrąsias švarias alternatyvas.

Tad net ir padvigubinus apimtis per artimiausią dešimtmetį, kaip siūlo šalininkai, atominės energija prie klimato kaitos mažinimo ir apsirūpinimo energijos ištekliais pasauliniu mastu prisidėtų nežymiai. O milžiniškus išteklius, kurie tam būtų skirti, verčiau investuoti į energijos, kurios labai daug iššvaistome, taupymą ir atsinaujinančius šaltinius, kurių potencialo neišnaudojame, nors jie saugūs ir švarūs, o ne tik tokiais dedasi.

Siekdami atkreipti dėmesį į vandens taršos, tame tarpe atominių jėgainių grėsmę vandens aplinkai, problemas, Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų koalicija kviečiame visus į Užupio respublikos Nepriklausomybės dienos proga organizuojamą renginį - žuvų paleidimo į Vilnelę ceremoniją, kuri vyks balandžio 1d., 17 val. prie Užupio tilto. Daugiau informacijos galite rasti šiuo adresu: www.bef.lt

Informacijos šaltinis: www.aplinkosauga.lt