Lietuvos arboristikos centras

Font Size

Cpanel
Renginių kalendorius Aplinkosauginė NVO koalicija pareiškė savo poziciją dėl Miškų įstatymo pakeitimų

Renginių kalendorius

Aplinkosauginė NVO koalicija pareiškė savo poziciją dėl Miškų įstatymo pakeitimų

Š.m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė nuostatai leisti miškuose statyti statinius, kurie neva būtų skirti miško priežiurai. Ši įstatymo (Nr. XIP-966) nuostata įteisintų naujų  statybų vajų miškuose, iškeldama privačios nuosavybės poreikių tenkinimą aukščiau viešojo intereso ir gamtos vertybių.

Metas nustoti vertinti miškus tik kaip medienos šaltinį. Miškas yra svarbi ekosistema, lemianti daugelio gyvosios gamtos išteklių (grybų, augalų, gyvūnų) egzistavimą ir biologinės įvairovės ilgalaikį išlikimą. Šią gyvybės formų įvairovę būtina išsaugoti, užtikrinant jai reikalingas sąlygas. Kita vertus, Lietuvos piliečiai turi konstitucinę teisę mėgautis kokybiška ir nesudarkyta gamtine aplinka.

Statinių statybos miškuose įteisinimas nėra pagrįstas nei racionaliais ūkininkavimo ar ekonominiais poreikiais, nei darnios plėtros principais. Jis pamintų  aplinkosaugos ir biologinės įvairovės palaikymo nuostatas. Įteisinus galimybę statyti pastatus miškuose, pastarieji bus suskaidyti gyvenamaisiais plotais, kuriems reikės kelių, elektros linijų ir kitų infrastruktūros elementų. Aplink pastatus bus vykdoma ūkinė veikla, kuri neišvengiamai paveiks aplinkos kokybę. Turint mintyje, kad Lietuvoje  vidutinis privataus  miško sklypo plotas yra 4.5ha, o privačių miško savininkų - net 202 tūkst., nesunku įvertinti miškų užstatymo perspektyvas. Padidėjusi antropogeninė plėtra miškuose turėtų žymų neigiamą poveikį biologinei  jų įvairovei.

Kitas Aplinkos ministerijos parengtas Miškų įstatymo pakeitimo projektas (Nr. XIP-1649) numato galimybę keisti valstybinės miško žemės paskirtį, už tai sumokant piniginę kompensaciją. Mūsų nuomone, ši įstatymo nuostata sudaro prielaidas įtvirtinti ydingą miškų tvarkymo principą, įteisinantį miško vertės nustatymą  tik pagal medienos vertę, nors seniai pripažinta, kad miško ekosistema socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu yra žymiai vertingesnė, nei vien medienos ekonominė vertė. Todėl galimybę keisti valstybinės miško žemės paskirtį  būtina apriboti iki išimtinių atvejų - kai toks paketimas reikalingas valstybinės svarbos  infrastruktūros projektams įgyvendinti. Tačiau net ir tada, numatant kompensavimo priemones, negalima apsiriboti tik ekonominiais medienos ar žemės sklypo vertės įvertinimu, būtina įvertinti platesnį poveikį aplinkai ir socialinei raidai. Miško, kaip vertingo, atsinaujinančio, tačiau riboto ištekliaus tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo prielaida, tautos gerovės pagrindas. Todėl visi turėtume būti suinteresuoti, kad šis gamtos turtas būtų naudojamas protingai, racionaliai ir tausojančiai.

Remdamiensi išdėstytais argumentais, pareiškiame, kad mes, Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicija, iš esmės nepritariame tokioms Miškų įstatymo pakeitimo nuostatoms ir raginame Lietuvos Respublikos Seimą, valstybės institucijas ir visuomenę griežtai pasisakyti prieš bet kokias naujas invazijas į miško plotus.

Ši pozicija yra pateikta:
Lietuvos Respublikos Prezidentei
Lietuvos Respublikos Seimo Valdybai
Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigai
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
Lietuvos Respublika žemės ūkio ministerijai
Žiniasklaidai

 

Informacijos šaltinis: www.aplinkosauga.lt

Copyright © 2024 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.