Renginių kalendorius

MINIMAS LIETUVOS NACIONALINIŲ PARKŲ 20-METIS

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM šiais metais organizuoja daug renginių, skirtų Lietuvos nacionalinių parkų 20-mečiui paminėti. Balandžio 14 d. Vyriausybės rūmuose vyks konferencija „Lietuvos nacionaliniai parkai – krašto lobynas“, penkių nacionalinių parkų nuotraukų paroda bus eksponuojama įvairiose didžiųjų miestų erdvėse, keliautojų konkursas „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas“ taip pat skiriamas šiai datai.

Vyriausybės rūmuose vyksiančioje konferencijoje bus apžvelgtas nacionalinių parkų kelias – nuo idėjos iki šių dienų, pokalbiuose dalyvaus mokslininkai, planuotojai, valstybės ir savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Padėkomis ir „Saugomų teritorijų paukštėmis“ bus apdovanoti labiausiai prie nacionalinių parkų kūrimo ir veiklos juose prisidėję asmenys.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, prieš 20 metų visi buvome pakilime. Tuomet kraštovaizdžio, gamtos apsauga tiesiogiai siejosi su nepriklausomybės atkūrimu. Kaip ir visame pasaulyje, buvo steigiami nacionaliniai parkai, kitos saugomos teritorijos. Planuotojų, mokslininkų indėlis leido greitai paruošti nacionalinių parkų steigimo dokumentus, o Aplinkos apsaugos departamento vadovai ir specialistai operatyviai vykdė savo misiją.

1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionaliniai ir Trakų istorinis nacionalinis parkai, o pirmajam Lietuvos nacionaliniam parkui galiausiai suteiktas Aukštaitijos nacionalinio parko vardas. Šiuo metu 5 nacionaliniai parkai užima 1523 kv. km plotą. Tai sudaro daugiau kaip 2 proc. šalies teritorijos.

Pirmasis, 1974 m. įkurtas Aukštaitijos nacionalinis parkas, skirtas išsaugoti miškingą ežerynų kraštovaizdį su raiškiomis ledyno suformuotomis reljefo formomis. Jame  - net 124 ežerai. Čia saugoma unikali Žeimenos aukštupio ekosistema, giliausias Lietuvos ežeras, gilūs dubakloniai, Ažvinčių sengirė, kalvynai, Šiliniškių gūbrys, kitos unikalios gamtos ir kultūros paveldo vertybės, savita tradicinė gyvensena.

Dzūkijos nacionalinis parkas – tai įvairiausių upių ir upelių parkas su žemyninėmis kopomis ir šilais. Čia saugomas ir Nemuno slėnis, ir mažieji nepaprastai skaidrūs giliaslėniai upeliai, daugybė šaltinių, gausi savita gamtinė įvairovė. Unikalūs senieji šilinių dzūkų kaimai – Zervynos, Margionys, Musteika – dar alsuoja praeitais šimtmečiais.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas unikalus ne tik mums, bet ir pasauliui. Tai jūros, vėjų bei žmogaus sukurtas ir lengvai pažeidžiamas smėlio kraštovaizdis su aukščiausiomis Šiaurės Europoje kopomis, su didžiuoju kopagūbriu, į marias išsišovusiais ragais. Jame saugomos pamario krašto kultūros paveldo vertybės – etnografinės žvejų sodybos, senosios vilos, užpustytų senųjų gyvenviečių kultūriniai sluoksniai.

Trakų istorinio nacionalinio parko branduolys – Trakų salos ir pusiasalio pilių kompleksas bei Trakų senamiestis. Penktadalį nacionalinio parko ploto užima vandenys. Įspūdingiausi – Skaisčio ir Galvės ežerai su gausiomis salomis, protakomis susijungę tarpusavyje su mažesniais ežerais. Visą Galvės ežero Pilies salą užima pilis – vienintelė išlikusi iš Lietuvos ežerų salose stovėjusių pilių.

Žemaitijos nacionalinis parkas saugo didžiausią Žemaitijoje ežeringą miškingą gamtinį kompleksą. Ištrūkus iš civilizacijos gniaužtų čia galima perprasti žemaitiškos gyvensenos slėpiningumą, stebėti kaip gimsta tradicinės užgavėnių kaukės, dalyvauti savaitę trunkančiuose Kalvarijos atlaiduose, atsigaivinti ir paburiuoti Platelių ežere, paklaidžioti gūdžiais eglynais, kur dar galima sutikti vilkų ir lūšių.

Informacijos šaltinis: www.vstt.lt

Daugiau informacijos apie renginio programą: www.arboristai.lt