Renginių kalendorius

Jei stebėjote žalvarnį

Liepos 23 – 24 dienomis miškingose Druskininkų apylinkėse, ant Ešerinio ežero kranto, vyks kasmetinis paukščiams neabejingų žmonių susitikimas „Žalia varna“, kuris rengiamas siekiant atkreipti visuomenės, paukščių stebėtojų bei ornitologų dėmesį į itin sparčiai nykstančių žalvarnių būklę. Peržvelgiant Lietuvos ornitologinę literatūra galima pastebėti, kad T. Ivanauskas 1964 metais apie jį rašo, kad tai „nėra retas, tačiau niekur apsčiai nepasitaiko“. E. Drobelis 1991 metais jau signalizuoja apie vykstančius populiacijos mažėjimo pokyčius - „paplitęs netolygiai, gausesnis rytų ir pietų Lietuvoje“. O štai L. Raudonikio duomenimis, 2007 metais žalvarniai jau “sparčiai mažėja”.

Vertinant žalvarnių populiaciją skaičiais, tai XX a. pradžioje jų populiacija vertinama iki 10 000 porų, 1970 m. – 1 000 – 2 000 porų, 1990 metais – 150 - 200 porų. Pastarųjų kelių metų laikotarpyje žalvarnių padėtis Lietuvoje tapo kritiška: 2006 metais - iki 35 porų šių paukščių, 2008 metais - tik apie 20 porų. Manoma, kad 2010 metais Lietuvoje perėjo apie 10 porų. L. Šniaukštos duomenimis žalvarnių padėtis kritiška ir pas kaimynus: Lenkijoje 2010 metais žalvarnių populiacija vertinama 46-56 poros (pastebimas mažėjimas lyginant su ankstesniais metais), Baltarusijoje - 20-50 porų, Latvijoje - 24 poros.

Kodėl nyksta žalvarniai?

Žalvarnių nykimo priežastys nėra aiškios – skirtingų autorių nuomonės labai įvairios ir, nors jos visiems suprantamos, visos turi svarių kontrargumentų. Keletas iš dažniausiai minimų faktorių yra žalvarnių maitinimosi buveinių praradimas veisimosi vietose, pačių veisimosi buveinių pokyčiai (brandžių medynų nykimas, pasikeitimai kaime), tinkamų perėti uoksų trūkumas, naikinimas migracijos kelyje, nepalankios sąlygos žiemavietėse, nepalankios klimatinės sąlygos veisimosi metu (klimato kaita), plėšrūnai veisimosi vietose, nelegali medžioklė ir pan. Pvz., latvių ornitologų duomenimis, 2007 metais neapsaugotuose nuo plėšrūnų inkiluose nuo kiaunių žuvo apie puse visų žalvarnių dėčių.

Lietuvoje vieni iš pirmųjų žalvarnių apsauga pradėjo Druskininkų miškų urėdijos darbuotojai. Jų iniciatyva jau keleri metai miškinguose Druskininkų apylinkėse yra keliami ir nuo plėšrūnų specialiomis priemonėmis apsaugomi inkilai žalvarniams, ieškomos naujos šių paukščių perėjimo ir maitinimosi vietos, stebimi ir saugomi perintys žalvarniai. Šiuo metu Druskininkų urėdijos iniciatyva yra iškelta apie 90 inkilų. 2010-aisiais metais Lietuvos ornitologų draugija (LOD) pradėjo įgyvendinti tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos BirdLife International finansuojamą projektą „Žalvarnių apsauga". Pagrindinis šio projekto tikslas yra kaupti informaciją apie esamas ar dar neseniai buvusias žalvarnių perėjimo, maitinimosi vietas ir ten iškelti šiems paukščiams tinkamus saugius inkilus bei vykdyti jų užimtumo stebėseną.

Remigijus Karpuška

Todėl, jei matėte žalvarnį, kviečiame apie tai pranešti Lietuvoje žalvarnių apsaugos projektą vykdantiems ornitologams el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. , telefonu 8 686 21857 arba informaciją atsiunčiant Lietuvos ornitologų draugijai adresu: Naugarduko 47-3, Vilnius. Vykdant žalvarnių apsaugą labai svarbi bet kokia informacija apie šiuos paukščius!

Informacijos šaltinis: www.sirveta.lt