Renginių kalendorius

Visoje Lietuvoje (kaip ir kitose šalyse) lėtai miršta vienas iš gražiausių miesto medžių – kaštonas, tapęs daugelio iš mūsų vaikystės ir kultūros simboliu. Jį pakirto lapuose parazituojantys ir žiemojantys mikrodrugiai, kuriuos sunaikinti galima tinkamai šiuos lapus pašalinus prieš žiemą – kompostuojant aukštoje temperatūroje ar sudeginant. Todėl kiekvieną rudenį būtina nesunki, bet visuotinė neabejingų žmonių pagalba.

Akcija „Gelbėkime kaštonus” – tai susivienijimo „Žali.lt“, „Mes Darom” savanorių ir Žaliųjų sąjūdžio didesniuose šalies miestuose organizuojama visuotinė talka. Jos tikslas – ne tik informuoti žmones, kaip tinkamai apsaugoti Lietuvą puošiantį kaštoną, bet ir ateityje vystyti tolesnę veiklą aktyviai ginant daugelį šalies medžių, kuriems gresia populiacijos mažėjimas.

„Mes siekiame išsaugoti kaštonus ateities kartoms, nes šiuo metu juos itin puola mikrodrugiai – kaštoninės keršakandės, graužiančios kaštonų lapus, dėl ko jie paruduoja ir ima kristi anksčiau, nei jiems derėtų. Itin svarbu, kad nukritę lapai būtų sugrėbiami, deginami arba kompostuojami specialioje temperatūroje, mat šie vabzdžiai itin ištvermingi ir neturi natūralių priešų – veiksmo turime imtis būtent Mes!“, – šaukia improvizuotas talkos „pranešimas spaudai“.

Kaštonų diena – spalio 2, bet apgrėbkite ir kitados

Spalio 2 d. (o kas gali – ir anksčiau) visus kiemsargius, mokytojus, savivaldybių darbuotojus, gydytojus, verslininkus, visų profesijų ir amžiaus žmones, gyvenančius tiek didmiesčiuose, tiek atokesniuose Lietuvos kampeliuose, kviesime bendrai veiklai – sugrėbti kaštonų lapus, perduoti juos sunaikinimui ir taip stabdyti sparčiai Lietuvoje plintančių kaštoninių keršųjų kandelių poveikį šiems medžiams.

Spalio 2 d. visus kiemsargius, savivaldybių darbuotojus, gydytojus, verslininkus, visų profesijų ir amžiaus žmones kviesime bendrai veiklai – sugrėbti kaštonų lapus, perduoti juos sunaikinimui ir taip stabdyti sparčiai Lietuvoje plintančių kaštoninių keršakandžių poveikį.

Kiekvienas kiemas, mokykla, seniūnija, savivaldybė, įmonė ar organizacija kviečiama tapti akcijos – tęstinės kaštonų gelbėjimo talkos – partneriais ir rėmėjais, įsipareigodami tiesiog perduoti sugrėbtus kaštonų lapus Tinkamam kompostavimui Vilniaus mieste, o kituose miestuose juos kol kas reikėtų sudeginti. Visus prisidedančius efektyviai skelbsime, o kartu įgyvendinsime svarbią visuomeninę ir miesto žaliųjų erdvių gamtai reikšmingą misiją.

Viena pirmųjų į kaštonų nelaimę sureagavo Vilniaus savivaldybė, išplatinusi pranešimą, kad miestiečiai kviečiami prisidėti prie šių medžių lapų grėbimo, tačiau šiukštu jų nedeginti, o vežti į Vilniaus nuotekų valyklos teritoriją Titnago g. 74, kur lapai bus kompostuojami aukštoje temperatūroje, sunaikinsiančioje kenkėjus. Tiesa, atlikus pirmąją eksperimentinę talką, kurioje savivaldybė įsipareigojo nedelsiant išvežti lapus, po kelių dienų maišai su lapais tebekūpsojo gatvėje, o kitose vietose lapus išvežantys komunalininkai visus metė į vieną krūvą ir, paklausti savanorių, nieko nežinojo apie jokį nukreipimą karštajam kompostavimui. Vis dėlto tiek „visuotinės“ talkos dieną, tiek iki jos ir po jos kviečiame ir su savo įrankiais, maišais bei pirštinėmis – stokojantiems šių dalykų mėginsime parūpinti – apkuopti medžius, o savivaldos pažadas išvežti maišus su lapais iš visų vietų anksčiau ar vėliau bus įvykdytas.

Medžius gelbės ir Kaunas, ir Pasvalys

Palankiai kaštonų gelbėjimo reikalus išklausė ir Kauno savivaldybė su „Kauno švara“, tačiau paprašė pradžioje apsiriboti viena gatve, kurioje savanorių surinkti lapai bus siurbiami specialia mašina. Kauniečiai ir miesto svečiai orientacinę visuotinės talkos dieną – spalio antrąją – kviečiami rinktis Vydūno alėjoje 12.30 val. ir prisidėti prie lapų grėbimo. Kitomis savaitėmis bus mėginama talką pakartoti plačiau ir išsamiau, kai dar daugiau lapų bus nukritę.

Klaipėdoje ir Panevėžyje savivaldybės specialistai gilinasi į problemą, tačiau vangiai reaguoja savanoriai, o Šiauliuose jie jau išplatino plakatus ir kreipimusis, ruošdamiesi rinktis su visais pagalbininkais sekmadienį 12 val. Kaštonų alėjoje, prie paminklo „Trys nykštukai“. Linkime Šiauliams sėkmės ir dvasios bei grėblių stiprybės, kaip ir nuostabiems idealistams iš įvairiausių Pasvalio, Raseinių, Šeduvos ir kitų rajonų bei mokyklų. Tuo tarpu visomis keturiomis prisidėsianti Ukmergės savivaldybė pranešė, kad joje kaštonų lapai dar pernelyg prikibę prie medžių. Deja, prižadame, kad šie nukankinti augalai ilgai netemps.

Ne visiems įdomu

Nors talkos žinutę išplatinti sunku ir dėl mažo pasiruošimo laiko, ir dėl savanorių, ypač organizacinės „sekcijos“, trūkumo, ir dėl to, kad nėra biudžeto, ir kitų objektyvių bei atsipalaidavusiai subjektyvių priežasčių, galima pastebėti ir priešingą reakciją. Dalis visuomenės reaguoja, kad kaštonus gelbėti reikėtų visaip kitaip, dalis agituoja, jog gamta pati pasirūpins savo reikalais, kiti pabrėžia „svetimą“ ar ne miškinę kaštonų kilmę.

Sunkiausia įtikinti savivaldybes ne šiaip „morališkai palaikyti“ talką kaip akciją, nors neretai pareiškiama ir konkreti fizinė pagalba, bet ir įgyvendinti realias ilgalaikes priemones, gelbstinčias miesto medžius jau šiandien. Pavyzdžiui, visų miesto želdinių lapus tvarko įvairių paskirčių komunalininkai, tačiau niekaip nerandama formos, kuria jie būtų efektyviai paraginami kaštonų lapus bent jau atskirti nuo kitų (jei nenorima visus kompostuoti aukštoje temperatūroje ar deginti) ir nukreipti tinkamam sunaikinimui. Tiesa, didesnės pažangos galima tikėtis kitais metais, nes Vilniuje jau pasiektas tam tikras sąmoningumas, o Kaunas netgi žada pasiruošti specialią strategiją elgesiui su kaštonais.

Aplinkosaugininkas Erlandas Paplauskis: svetimžemiai medžiai – „pofik“

Linas Kranauskas

Informacijos šaltinis: www.atgimimas.lt