Žiniasklaida apie mus

LRT.lt - Specialistai: norėdami padėti miesto medžiams, turėtume rečiau pjauti vejas

Miestų medžiai džiūsta ne tik todėl, kad prisodinome netinkamų rūšių, bet ir todėl, kad patys sudarome sąlygas kenkėjams apsigyventi medžiuose, sako dendrologė, A. Stulginskio universiteto Miškų fakulteto docentė Lina Straigytė. „Vabzdžiams, ligoms reikia kažkur gyventi, o jei mes nepaliekame žolės, jie keliasi į medžius. Dabar daug asfalto, vejos nebelieka, atrodo tvarkinga, bet mes pažeidžiame pusiausvyrą“, – pabrėžia mokslininkė.

Pasak arboristo Sigito Algio Davenio, medžiai auga ypač skurdžioje žemėje, todėl jiems kenkia ne tik ligos, bet ir mitybinių medžiagų stoka. Be to, juos labai silpnina ir netinkamas genėjimo laikas. Tada medžius apninka grybai, ligos, vabzdžiai, o kadangi atvira žaizda imli infekcijoms, medžiai ima sparčiau pūti.

Miestuose – daug netinkamų medžių rūšių

Dendrologė, A. Stulginskio universiteto Miškų fakulteto docentė L. Straigytė sako, kad kaštonus šiemet keršakandės pažeidė mažiau, nes dėl šaltos besniegės žiemos iššalo daugiau lervučių.

„Tačiau mažalapių liepų, kurių miestuose pasodinta labai daug, lapai ruduoja tikrai gana anksti. Mūsų tyrimas rodo, kad mažalapė liepa – pati netinkamiausia medžių rūšis mieste. Būtų geriau sodinti didžialapę liepą arba hibridą paprastąją liepą, kuri gerokai atsparesnė ligoms, ilgiau vegetuoja. Dabar Vakarų Europoje rekomenduojama sodinti ir stipresnę sidabrinę liepą, kuri turi daugiau plaukelių, švedinį šermukšnį“, – pastebi dendrologė.

Arboristas S. A. Davenis pritaria L. Straigytei ir sako, kad mažalapė liepa nėra prisitaikiusi prie urbanizacijos procesų, jai reikėtų ilgų dešimčių ar net šimtmečių, kad pritaptų prie rūsčios aplinkos.

Vilniaus savivaldybės Želdynų poskyrio vadovas Gintautas Runovičius tikina, kad specialistai pastebi šias bėdas ir kaip galėdami su jomis kovoja, pavyzdžiui, sugrėbia ir utilizuoja kaštonų lapus, kad pristabdytų ligą. Tačiau padėti liepoms, klevams, tuopoms sunkiau, nes miestuose naudoti chemines medžiagas galima tik išskirtiniais atvejais. Be to, yra tariamasi su specialistais ir nebesodinamos mažalapės liepos, planuojama sodinti švedinius šermukšnius, bandoma sodinti skroblus.

„Dabar mes stengiamės nesodinti tų rūšių, kurios jau užkrėstos, nesodiname kaštonų. O jaunus medžius vasarą tręšiame, laistome, kad sąlygos jiems būtų kuo geresnės ir jie taptų kuo atsparesni ligoms“, – teigia savivaldybės atstovas.

Medžiai auga tarsi dykumoje

S. A. Davenio teigimu, medžius reikia ne tik gydyti nuo ligų, bet ir kuo daugiau dėmesio skirti jų mitybai. Su tuo sutinka ir L. Straigytė. Be to, anot jos, medžiams padėtume, jei perdėtai nesirūpintume vejų grožiu. Pavyzdžiui, vieno Kopenhagos parko miškininkai anksčiau vejas pjaudavo 22 kartus per metus, o dabar tik du kartus. Iškart buvo pastebėta, kad labai sumažėjo medžių ligų.

„Vabzdžiams, ligoms reikia kažkur gyventi, o jei mes viską nuskutame, nebepaliekame žolės, jie keliasi į medžius. Dabar viskas sukultūrinta, daug asfalto, vejos nebelieka, atrodo tvarkinga, bet mes pažeidžiame pusiausvyrą“, – pabrėžia mokslininkė.

Jos žodžiais, medžiams kenkia ir žiemą ant kelių purškiamos druskos, išmetamosios automobilių dujos. Kita problema, dendrologės teigimu, – genėjimas: „Genint padaroma žaizdelių, ir medis, jas gydydamas, išnaudoja savo energiją. Tada jis vėl susilpnėja ir tampa ne toks atsparus vabalams ir ligoms,“  - aiškino L.Straigytė.

S. A. Davenio pastebėjimu, Lietuvoje apskritai medžiai genimi netinkamu metu, žiemą arba rudenį, nors tada jie „miega“ ir negali užsigydyti žaizdų. Tada, pabrėžia arboristas, medžius apninka grybai, ligos, vabzdžiai, o kadangi atvira žaizda imli infekcijoms, medžiai ima sparčiau pūti.

Laidos garso įrašas

Informacijos šaltinis: www.lrt.lt