Žiniasklaida apie mus

Grynas.lt - Medžių specialistas: liepos Vilniuje pamažu žūsta

Dauguma užsieniečių atvykę į mūsų šalį žavisi - „kokia žalia ta Lietuva“. Dėl žalumo niekam nekyla abejonių, tačiau medžių priežiūros specialistai perspėja, jog dauguma miestuose augančių medžių, pavyzdžiui, Vilniuje susodintos liepos - pamažu žūsta.

Žinoma, už kelių metų lapuočiai bus iškasti ir pakeisti naujais, tačiau galbūt galima ieškoti ir kito, labiau medžių sodinimo mieste tikslą atitinkančio sprendimo.

Tuo įsitikinęs Lietuvos arboristikos centro direktorius Algis Davenis. Arboristai – tai specialistai, kurie rūpinasi miestų, gyvenviečių bei sodybų medžiais ir jų aplinka, koreguoja jų augimą, siekdami sudaryti medžiui ilgo bei sveiko gyvavimo sąlygas.

Medžiai Vilniuje – neprižiūrėti ir sergantys

„Medžiai, bent jau Vilniuje, yra neprižiūrėti, sergantys, ir keliantys pavojų aplinkai. Kažkada jie buvo susodinti gana naiviai – daug tuopų ir liepų, kurios yra atsparios urbanizacijai, bet viską gadina tai, kad liepos dažniausiai sodinamos šalia kelio. O kelias žiemą barstomas druska, - dėstė Vilniaus arboristikos centro direktorius. - Ši druska labai stipriai veikia medžius.“

A. Davenio teigimu, šiandien Vilniuje žaliuojančios liepos pamažu žūsta ir džiūsta, sniegą tirpinanti druska žaloja jų šaknis. Medžių priežiūros specialistui tenka pripažinti, jog šiuo požiūriu tarybinė valdžia medžiams kenkdavo mažiau – sniegas ir ledas buvo dažniau nukasamas, o ne tirpdomas druskos tirpalais.

„Žinoma, komunalinis ūkis vėliau tuos medžius pašalina ir keičia naujais. Vis dėlto atsodinti gerą medį, pagal šiuolaikišką metodiką, kainuoja nemažus pinigus,“ - primena arboristas.

Medžiais „pasirūpinama“ juos pasodinant

Algio Davenio nuomone, Lietuvoje populiari praktika medžiais pasirūpinti vieną kartą – juos pasodinant. Kaip pavyzdį medžių priežiūros specialistas pateikia „Siemens“ areną, kurios teritorijoje kartu su arena „išdygo“ nemažai sodinukų.

„Pasodino, pridavė projektą, „tipo“ sutvarkė aplinką – ir paliko. Dabar jau turbūt kokį šešetą metų niekas jų neprižiūri, - susirūpinęs kalba A. Davenis. - Šiais metais išsakėme savo nuomonę apie šią problemą atsakingiems asmenims, tai šiek tiek pradėjo tvarkyti. Tačiau tokiu būdu yra auginami luoši medžiai. Iš pradžių jie buvo pririšti – o dabar virvės įaugusios į žievę, tiesiog iki pat šerdies. Kokio grožio iš tokio medžio galima tikėtis dar po 20 metų, kai jau dabar jis – apmiręs?“

Gedimino prospekto medžių vertė – 700 000 eurų

Žinoma medžių priežiūrai bei tvarkymui reikia nemažų lėšų. Pavyzdžiui, viena liepaitė, puošianti Vilniaus centrinio prospekto šaligatvį kainuoja apie 1000 eurų, tikina mokslininkas.

„Kainuoja ir priežiūra, ir laistymas, ir trašos. Genėjimas kainuoja kažkur apie 2-3 % medžio vertės, - vardijo A. Davenis. - Paskaičiuokite – jei Gedimino prospektą puošia apie 700 medelių, vadinasi, jų vertė – 700 000 eurų! Kaina tokia aukšta todėl, kad atrenkami tik stipriausi, geriausi sodinukai.

Dažniausiai jie vežami iš Olandijos, tačiau nepasakyčiau, jog tai geras sprendimas – mūsų klimatas atšiauresnis. Tačiau iš kur daugiau pirkti, jei Lietuvoje mažai kam rūpi išauginti aukščiausios kokybės sodinukus? Jie turi būti ruošiami ne mėnesį ir ne du, specialiai ruošiama šaknų sistema.“

Anykščiai žaliuoja dėl gamtininko mero iniciatyvos

Algis Davenis mano, jog geriausiai su savo turimu medelynu tvarkosi Anykščių miestas. Ir nieko stebėtino, nes miestelio meras Sigutis Obelevičius – biologijos mokytojas ekspertas.

„Anykščiuose meras turbūt net nesąmoningai daugiau dėmesio skiria aplinkos tvarkymui, - svarstė Lietuvos arboristikos centro direktorius. - O nuo valdžios labai daug kas priklauso. Štai Vilniuje paskutinė buvusi valdžia šiai problemai skyrė mažiausiai dėmesio.“

Turku – Europos medžių miestas

Lietuvos arboristikos centro specialistai neseniai parvyko iš Turku miesto Suomijoje. Mokslininkai ten sėmėsi žinių, nes Turku šiais metais pelnė kasmet organizuojamo konkurso - „Europos žaliojo medžių miesto“ titulą. Pernai juo didžiavosi Praha. GRYNAS.lt teiravosi, ar iš tiesų Turku ir Prahos medžiai taip skiriasi nuo lietuviškųjų?

„Ten kiekvienas medis yra individualiai prižiūrėtas. Galbūt rastume 10 % neprižiūrėtų medžių mieste, kai Lietuvoje – atvirkščiai, gal 20 % rastume prižiūrimų. Turku mieste kiekvienas medis turi numerį, yra inventorizuotas, įvestas į tam sukurtą sistemą. Apie kiekvieną medį renkama bei kaupiama informacija ir specialistai gali atsakyti, kokių kiekvienas medis turėjo bėdų, kaip jos buvo išspręstos. Iš tiesų tokią tvarką turi dauguma europietiškų miestų,“ - įspūdžiais dalijosi Lietuvos arboristikos centro direktorius pridurdamas, jog kol kas Vilnius tikrai negalėtų pretenduoti į tokį titulą.

Svarbiausia - gilios tradicijos ir požiūris

Algio Davenio nuomone, labiausiai išpuoselėtu medelynu šiandien gali pasigirti tie miestai, kuriuose gyvenę ir valdę karaliai bei dvarininkai jau prieš kelis šimtmečius pradėjo rūpintis miesto sodiniais. „Dvarų bei parkų kultūra šiuose miestuose yra labai sena, ir todėl - toli pažengusi. Jų požiūris į medį visiškai kitoks nei čia, Vilniuje. Negali sakyti, kad ten visi medžiai kokie nors labai vertingi, tačiau visi jie – puoselėjami,“ - tikino arboristas.

Požiūris „pasodinau – užaugo – nupjoviau - iš naujo sodinu“ yra ne tik atsainus, bet ir neekonomiškas, teigia A. Davenis.

„Medžiai švarina orą, suteikia mums pavėsį, po jais galima sukurti savotišką poilsio zoną, - teigė jis. - Užsienyje žmonės prisėda pailsėti po paminkliniu medžiu – ir tai leidžiama, nes gyventojai tuos medžius gerbia, nedegina, neaprašinėja ir nepjausto.“

Inga Labutytė

Informacijos šaltinis: www.grynas.lt

GRYNAS.lt dar birželio mėnesį rašė, kad krentantys liepų lapai Gedimino prospekte labiau priminė rudenį: