Tai storiausias ąžuolas iki šiol išmatuotas Kaišiadorių rajono savivaldybėje, prižiūrimas specialistų, mylimas vietinių gyventojų, augantis jaukiose senosiose kapinaitėse (jose jau nelaidojama). Medis yra lengvai prieinamas ir matomas nuo vietinio kaimo keliuko. Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras, Darsūniškio bendruomenė, žygių ir ekskursijų organizatoriai įtraukia Sekionių ąžuolą į savo maršrutus kaip įdomų lankytiną objektą. Daugeliui, pamačiusiems ąžuolą, jis sukelia nuostabą, nostalgiškus jausmus. Medis nėra labai plačiai žinomas dėl to, kad jis nėra įtrauktas į oficialų saugomų medžių sąrašą. Tačiau savo forma, grožiu nenusileidžia saugomiems medžiams, o įspūdinga apimtimi pralenkia visus iki šiol žinomus ir matuotus Kaišiadorių rajono savivaldybės medžius. 

Istoriniai duomenys arba asmens/asmenų liudijimas/ai, mitai, legendos: Nors užrašytų legendų nerasta, tačiau greta esančio Darsūniškio kaimo bendruomenės vyresni žmonės prisimena įvairių istorijų. Vietos aktyvistas, visuomenininkas, kraštotyrininkas Vytautas Lapinskas dalijasi tokiomis istorijomis: „Anksčiau žmonės sakydavo, kad po Sekionių ąžuolu buvo pagonių aukojimo vieta.“. Kitas jo žinomas pasakojimas yra apie vėlesnius laikus: „Dar prieš Smetoną, tą pačią vieną dieną nuo kažkokios ligos numirė septyni vaikai. Tuos vaikus palaidojo toje vietoje ir tos kapinaitės truputį prasiplėtė. Jose labiau laidodavo vaikus, nes vaikai mirdavo, o pagrindinės kapinės buvo Darsūniškyje“.