Naujienos ir informacija
Ilgižių trešnė
- Informacija
- Paskelbta: 2026 rugsėjo 12
- Peržiūros: 890
Ilgižių trešnė
↑ Vaizdo medžiagos peržiūrai spauskite aukščiau esančią nuotrauką ↑
Šių trešnių atsiradimo istoriją teikėjo sodyboje pasakojo močiutė.
1902 m. pradėjus kurti sodybą, sodą sodino proprosenelis (močiutės senelis), buvęs dvaro sodininku, tad jo žmona, iš gretima buvusio Caro armijos gydytojo dvaro parsinėšė mažą sodinuką.
Pasodintas jis buvo garbingiausioje vietoje – prie gonkų, šilčiausioje, pietinėje namo pusėje.
Būdama maža močiutė sumanė pasidaryti botagą, ir pasitaikyk, kad jo gamybai nusilaužė būtent šios trešnės ūgliuką! Proprosenelis labai supykęs ir sakęs:
– Kad jau iš tavęs doras žmogus neišaugs!
Trešnė ataugo, tik vietoje vieno susiformavo 4 kamienai.
Daugybę įvykių matė augdama 100-ėje sodyboje: kaip keitėsi laikmečiai, Pirmasis pasaulinis karas pakeitė Antrąjį, trėmimą į Sibirą, pokario neramumus, žemių ir namų nusavinimą, jų išpirkimą bei atgavimą. Sutiko jaunuosius, po krikšto parvykstančius, bei išlydėdavo amžinybėn išeinančius sodybos gyventojus…
Kelios kartos vaikų užaugo įsilipę į trešnes skanaudavo uogas.
Šiai dienai medžiai užaugo įspūdingo dydžio, laipioti į juos tapo neįmanoma ir nėra jau kam.
Ankstyvą pavasarį, kai pražysta, net už kelių kilometrų matosi trešnės lyg “baltoji nuotaka”. Vasarą uogomis mėgaujasi praskrendančių varnėnų būriai. Dar nesu mačiusi nei karto, kad būtų nulesę viską, dera kasmet ir labai gausiai. Paukščiai prilesę iki soties pradeda smagintis - skinti ir mesti uogas žemėn, kol galiausiai išskrenda. Tai būna ženklas, kad vasara eina į pabaigą ir trešnė tuoj pasipuoš auksinėmis spalvomis, ruošis žiemai ir vėl kraus žiedus pavasarį džiugindama savo įspūdingu žydėjimu!
