Naujienos ir informacija

Nepriklausomybės ąžuolas

Nepriklausomybės ąžuolas

↑ Vaizdo medžiagos peržiūrai spauskite aukščiau esančią nuotrauką ↑ 

Remiantis istoriniais šaltiniais, ąžuolas pasodintas XX a. trečiajame–ketvirtajame dešimtmetyje, minint Lietuvos Nepriklausomybės sukaktį. Skirtinguose šaltiniuose nurodomos skirtingos datos – 1927–1928 m. arba 1937 m., ruošiantis Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečio minėjimui. Todėl medžio amžius siekia apie 90–100 metų.

Išskirtiniai biologiniai ir dendrologiniai bruožai

Nepriklausomybės ąžuolas auga Šilalės centre – simbolinėje J. Basanavičiaus ir Nepriklausomybės gatvių sankryžoje. Jis yra tapęs neatsiejama miesto istorijos ir kraštovaizdžio dalimi. Per beveik šimtmetį medis išaugo kartu su miestu ir tapo gyvu valstybingumo, laisvės ir bendruomeniškumo simboliu. Ant medžio įrengta giliuko skulptūra – viena iš dvidešimties Šilalės mieste esančių skulptūrų, papildomai sustiprinančių ryšį tarp miesto ir ąžuolo simbolikos.

Pagrindimas, kodėl medis siūlomas konkursui

Šilalės Nepriklausomybės ąžuolas yra daugiau nei medis. Tai gyvas Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos liudininkas ir bendruomenės vienybės simbolis.

Jį sodino šilališkiai, norėdami įamžinti nepriklausomos Lietuvos sukaktį. Pasakojama, kad po medžio šaknimis buvo užkastas butelis su testamentu ateities kartoms, kuriame surašyta, kokia proga ir kokiu tikslu šis ąžuolas buvo pasodintas. Tai suteikia medžiui ne tik gamtinę, bet ir išskirtinę kultūrinę bei istorinę vertę.

Medžio sodinimo iniciatoriais buvo aktyvūs tarpukario Šilalės visuomenės veikėjai: Šilalės miesto patriarchas, vaistininkas Simonas Gaudėšius, Šilalės viršaitis, garsus agronomas, pirmasis savivaldybės tarybos pirmininkas Stanislovas Biržiškis, klebonas Pranciškus Kūdis ir kiti miestelio šviesuoliai. Todėl šis ąžuolas simbolizuoja bendrą įvairių visuomenės grupių siekį stiprinti Lietuvos valstybę.

Šiandien medis tebėra svarbus Šilalės gyventojų atmintyje ir yra viena reikšmingiausių miesto istorinių vietų.

Beje, šiais metais sukanka lygiai 20 metų, kaip šis paminklinis ąžuolas yra paskelbtas Šilalės rajono savivaldybės saugomu gamtos paveldo objektu.

Istoriniai duomenys, liudijimai, pasakojimai

Kraštotyrininko Kazimiero Šetkaus teigimu, ąžuolą 1937 m. rudenį pasodino Šilalės šaulių būrys, ruošdamasis Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečio minėjimui.

Kitų šaltinių duomenimis, medis galėjo būti pasodintas dar anksčiau – 1927 ar 1928 metais, minint pirmąjį nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį.

Su medžiu susijęs pasakojimas apie po jo šaknimis užkastą stiklinį butelį su testamentu, kuriame užfiksuota medžio pasodinimo istorija ir žinutė ateities kartoms.

Jo pavėsyje akmeniniuose stulpeliuose iškalta data – „1918-02-16“. Šie skaičiai sako, kad ąžuolas – gyvas Lietuvos Respublikos paskelbimo paminklas. 

Šilalės Nepriklausomybės ąžuolas yra glaudžiai susijęs su miesto tapatybe. Ąžuolas pavaizduotas ir Šilalės rajono herbe – stilizuotų ąžuolo lapų pavidalu, todėl šis medis simboliškai atspindi viso krašto tapatybę. Ąžuolo simbolika glaudžiai siejasi ir su Šilalės vardo kilmės istorija – miesto pavadinimas kildinamas iš kadaise šiose apylinkėse gausiai augusių šilų, girių ir miškų, kurių neatsiejama dalis buvo ir ąžuolai.

Kita svarbi informacija

Šilalė dažnai vadinama ąžuolų kraštu. Nepriklausomybės ąžuolas yra vienas geriausiai žinomų ir lengviausiai atpažįstamų miesto ir viso Šilalės krašto medžių.

Tai ne tik gamtos paveldo objektas, bet ir gyvas pasakojimas apie Lietuvos valstybingumą ir Šilalės žmonių meilę savo kraštui.

Jeigu Lietuvos metų medžio rinkimuose dažniausiai ieškoma istorijų apie žmogaus ir medžio ryšį, Šilalės Nepriklausomybės ąžuolas yra būtent tokia istorija – pasodintas laisvės garbei, išsaugotas per okupacijas ir kitas negandas, nepriklausomybės atkūrimą ir šiandien tebeprimenantis, kad valstybės stiprybė prasideda nuo žmonių, o šiuo atveju – nuo iniciatyvos pasodinti ąžuolą.

Taip pat šis plačiašakis ąžuolas kasdien pasitinka ir išlydi visus Šilalės svečius, mat jis auga judrios trikampės miesto sankryžos salelėje, apvažiuojamas automobilių iš visų trijų pusių. Tarp jis – tarsi vartai į Šilalės miestą.

Šilalės Nepriklausomybės ąžuolo aplinka išskirtinė ir savo istorine simbolika. Visai greta jo įamžintos dar dvi Lietuvai ypač reikšmingos datos. Čia pastatytas skulptoriaus Kazimiero Kisieliaus sukurtas „Laisvės šauklys“ – pirmasis Kovo 11-ajai skirtas paminklas Lietuvoje. Moderni iš nerūdijančio plieno sukurta skulptūra primena angelą, trimitu skelbiantį žinią apie Lietuvos laisvę ir atkurtą Nepriklausomybę.

Šalia „Laisvės šauklio“ auga ir saugoma paminklinių medžių grupė – Sausio 13-osios ąžuolai ir liepa. Puslankiu paminklą juosiantys keturiolika medžių pasodinti 1991 m. Sausio 13-ąją žuvusiems Laisvės gynėjams – trylikai vyrų ir vienai moteriai – atminti.

Taigi vienoje Šilalės miesto centro erdvėje istorinės atminties ženklais susijungia trys pamatinės Lietuvos valstybingumo datos: Sausio 13-oji, Vasario 16-oji,ir Kovo 11-oji.

Apibendrinant, Šilalės Nepriklausomybės ąžuolas – tai medis, kurio šaknys glūdi ne tik žemėje, bet ir Lietuvos žmonių atmintyje. Todėl Šilalės Nepriklausomybės ąžuolas yra vertas tapti Lietuvos metų medžiu ir atstovauti mūsų šaliai Europos metų medžio konkurse.

BALSUOTI