Viešosios įstaigos "Lietuvos arboristikos centras" įstatai

1. BENDROJI DALIS

1.1. Viešoji įstaiga „Lietuvos arboristikos centras“ (toliau šiuose įstatuose vadinama –„Įstaiga”) yra pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris savo veiklą grindžia atviru ir laisvanorišku suinteresuotų šalių dalyvavimu bei, vadovaujantis Europinės arboristų tarybos EAC (European Arboricultural Council, toliau tekste – EAC) sumedėjusių augalų ir jų augaviečių (buveinių) priežiūros metodais ir kriterijais, veikia šiuolaikinės praktinės arboristikos principų ir metodų įtvirtinimo Lietuvos sumedėjusių želdinių priežiūros srityje.
1.2. Įstaigos pavadinimas: Viešoji įstaiga „Lietuvos arboristikos centras“.
1.3. Įstaigos teisinė forma – viešoji įstaiga.
1.4. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų ir kitais įstatymais bei teisės aktais, Steigimo sutartimi ir šiais įstatais (toliau tekste – Įstatai).
1.5. Įstaiga turi ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, simboliką, sąskaitas bankuose.
1.6. Įstaiga yra ribotos turtinės (civilinės) atsakomybės asmuo. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo nuosavybės teise jai priklausančiu turtu. Dalininkai (toliau kartu vadinami - Dalininkais, o kiekvienas atskirai – Dalininku) pagal Įstaigos prievoles atsako tik savo įnešto kapitalo dalimi. Įstaiga neatsako už savo Dalininkų įsipareigojimus.
1.7. Įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.
1.8. Įstaigos veikla neterminuota.

2. ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS

2.1. Pagrindiniai Įstaigos veiklos tikslai yra:
2.1.1. populiarinti ir skatinti Lietuvoje aptinkamų - natūraliai augančių ir/ar introdukuotų - sumedėjusių augalų augimo bei juos supančios aplinkos, augavietės (buveinės) priežiūrą, gerinti medžių bei krūmų būklę (toliau tekste – Arboristika);
2.1.2. įdiegti šiuolaikinės praktinės Arboristikos principus ir metodus Lietuvos sumedėjusių želdinių priežiūros srityje, vadovaujantis EAC sumedėjusių augalų ir jų buveinių priežiūros metodikomis, kriterijais ir rekomendacijomis.
2.1.3. tirti, puoselėti ir gausinti Lietuvos sumedėjusios augalijos (toliau tekste – Arborifloros) išteklius, propaguoti sumedėjusių augalų rūšių ir formų išsaugojimą;
2.1.4. skatinti mokslinį tiriamąjį, taikomąjį ir leidybinį darbą Arboristikos klausimais.
2.2. Įgyvendindama savo veiklos tikslus, apibrėžtus Įstatų 2.1. punkte, Įstaiga atlieka šias funkcijas (uždavinius):
2.2.1. vienija juridinius ir fizinius asmenis, neabejingus Lietuvos gamtai ir sumedėjusiai augalijai;
2.2.2. šviečia visuomenę ir brandina gyventojų gamtosauginę sąmonę, gilina visuomenės ekologines, gamtosaugines, gamtotyros ir, ypač, sumedėjusios augalijos augimo priežiūros (arboristines) žinias, rūpinasi kultūriniu turizmu ir laisvalaikio organizavimu;
2.2.3. aktyviai dalyvauja šalies gamtotyros, gamtosaugos, biologinės įvairovės, kraštovaizdžio, istorijos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimo projektuose, renginiuose;
2.2.4. pagal EAC metodikas ir kriterijus  tiria ir vertina Arborifloros sveikatos, ekologinę ir estetinę būkles, saugumo (stabilizacijos) stovį, pakenktų sumedėjusių augalų regeneracijos procesus,  parengia jų atkūrimo, priežiūros ir tvarkymo rekomendacijas, apsaugos planus, teikia konsultacijas, siūlo kompleksinės atskirų medžių, augalų grupių ir jų augaviečių (buveinių) priežiūros ir išsaugojimo technologijas, metodikas, būdus, darbų apimtis;
2.2.5. tiesiogiai ir praktiškai įgyvendina šiuolaikines arboristines priemones, išlaikant Arborifloros natūralumą, specifinės biologinės įvairovės buveines;
2.2.6. tiria sumedėjusių augalų populiacijas Lietuvoje, jų ekosistemas, biologinę įvairovę;
2.2.7. rūpinasi nykstančių ir išnykusių Lietuvoje Arborifloros rūšių atkūrimu ir retų rūšių bei pavienių augalų, jų buveinių ekosistemos išsaugojimu;
2.2.8. sistemingai rūpinasi arboristine stebėsena (monitoringu) Lietuvoje, t.y., naudodama Įstaigos sukurtu arboristinių stočių tinklu, fiksuoja, registruoja, vertina ir prognozuoja sumedėjusių augalų aplinkos bei jos atskirų elementų būklės kitimą ir antropogeninį poveikį;
2.2.9. inventorizuoja, analizuoja ir įvertina Lietuvos valstybiniuose ir privačiuose parkuose, sodybose, privačiose dendrologinėse kolekcijose esančią Arboriflorą, sprendžia organizacinius jų arboristinės vertės klausimus, prireikus, organizuoja darbo grupes ir parenka ekspertus arboristinių klausimų sprendimui;
2.2.10. inicijuoja, rengia, vysto ir koordinuoja sodų, parkų, sodybų ir kitų urbanizuotų teritorijų, kraštovaizdžio reguliavimo studijas ir projektus, pritaikant jiems europinius kriterijus nacionaliniame lygmenyje; 
2.2.11. inicijuoja parkų, sodybų, urbanizuotų teritorijų želdynų ūkio sertifikavimo sistemos Lietuvoje paruošimą, jos aprobavimą bei tarptautinį pripažinimą;
2.2.12. rengia, valdo ir koordinuoja urbanizuojamo kraštovaizdžio ir/ar jo atskirų dalių projektavimo, tvarkymo, apsaugos darbus, išlaikant jo charakterį, bruožus, saugant nusistovėjusią ekosistemą ir specifinės biologinės įvairovės buveines;
2.2.13. organizuoja miško ir urbanistinių sumedėjusių augalų sėklų, sodinukų ir suaugusių  sumedėjusių augalų auginimą, platinimą ir sodinimą želdynuose; 
2.2.14. rengia ir teikia projektus, siūlymus ir konsultuoja medžių bei krūmų įvežimo į šalį, karantino organizavimo klausimais;
2.2.15. ruošia, kaupia ir platina informacinę metodinę literatūrą arboristinės kultūros bei arborikultūros tematika, propaguoja arboristinės žiniais spaudoje ir eteryje, informuoja vyriausybines ir visuomenines organizacijas, visuomenę apie želdynų sumedėjusios augmenijos ūkį, jo stovį, sertifikavimą; palaiko Įstaigos interneto svetainės funkcionavimą;    
2.2.16. rengia ataskaitas, pranešimus spaudai, susijusius su Įstaigos veikla;
2.2.17. kaupia ir sistemina su Įstaigos veiklos sritimis susijusią medžiagą;
2.2.18. įkuria Lietuvos arboristikos muziejų ir kuruoja jo veiklą;
2.2.19. renka įvairią istorinę ir kultūrinę medžiagą, susijusią su konkrečiu sumedėjusiu augalu, augalų grupėmis ar masyvais;
2.2.20. siekia Įstaigos narystės EAC taryboje;
2.2.21. užmezga ir plečia ryšius su kitų šalių arboristikos centrais, mokslo įstaigomis, medelynais, analogiškomis organizacijomis ir kolekcionieriais, dalyvauja tarptautinių šio profilio organizacijų darbe;
2.2.22. inicijuoja ir organizuoja sumedėjusios augalijos priežiūros specialistų praktikų - arboristų (toliau – Arboristai) - mokymus, kursus kelti jų teorinę bei praktinę kvalifikaciją, pritaikant jiems europinius kvalifikacinius kriterijus nacionaliniame lygmenyje; teikia juos EAC tarybai kvalifikacijos patvirtinimui - sertifikacijai ir pripažinimui;
2.2.23. organizuoja ir veda šalies bei tarptautinius seminarus, mokymus, kursus, temines konferencijas, parodas, apžiūras, konkursus ir kitus renginius Arborifloros būklės gerinimo ir priežiūros, gamtosaugos bei kitais aspektais;
2.2.24. organizuoja šalies ir tarptautines Arboristų - profesionalų, mėgėjų, sportininkų – apžiūras, varžybas, čempionatus, konkursus, kitus profesionalius bei kultūrinius, poilsio organizavimo renginius;
2.2.25. atstovauja Arboristų interesams visuomenėje, šalies valstybės valdymo, savivaldos institucijose ir užsienyje;
2.2.26. inicijuoja ir teikia pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimų, visuomeniškai kontroliuoja aplinkos bei biologinės įvairovės apsaugą reglamentuojančių įstatymų leidimą ir vykdymą;
2.2.27. visokeriopai propaguoja priimtiną aplinkosauginiu ir naudingą socialiniu (socialinės atsakomybės) požiūriais ūkininkavimą parkuose, sodybose, kitose urbanizuotose teritorijose ir miškuose;
2.2.28. kitas, 2.2. punkte neapibrėžtas funkcijas, reikalingas pagrindiniams tikslams siekti.
2.3. Siekdama savo tikslų, Įstaiga vykdo šią veiklą (ERVK 2 red.): 
2.3.1. Augalų auginimas (01.30);
2.3.2. Augalininkystei būdingų paslaugų veikla (01.61);
2.3.3. Augalų apsaugos nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių žemės ūkio paslaugų veikla (01.61.10);
2.3.4. Miško medžių auginimas ir kita miškininkystės veikla (02.10);
2.3.5. Miškininkystei būdingų paslaugų veikla (02.40);
2.3.6. Parengiamoji spausdinimo ir žiniasklaidos veikla (18.13);
2.3.7. Įrašytų laikmenų tiražavimas (18.20);
2.3.8. Kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba (32.99);
2.3.9. Gėlių ir sodinukų didmeninė prekyba (46.22);
2.3.10. Knygų, periodinių leidinių leidyba ir kita leidybinė veikla (58.1);
2.3.11. Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų rengėjų veikla (59.1);
2.3.12. Kita, niekur kitur nepriskirta, informacinių paslaugų veikla (63.99);
2.3.13. Nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas (68.20);
2.3.14. Nekilnojamojo turto tvarkyba už atlygį arba pagal sutartį (68.32);
2.3.15. Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla (70.21);
2.3.16. Architektūros veikla (71.11);
2.3.17. Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos (71.12);
2.3.18. Miškotvarka ir žemėtvarka (71.12.60);
2.3.19. Techninis tikrinimas ir analizė (71.20);
2.3.20. Aplinkos kontrolė, ekologinis monitoringas (71.20.10);
2.3.21. Medžiagų bandymai ir analizė (71.20.20);
2.3.22. Biotechnologijos moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla (72.11);
2.3.23. Kiti gamtos mokslų ir inžinerijos moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla (72.19);
2.3.24. Agrarinių mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai (72.19.10);
2.3.25. Gamtos mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai (72.19.20);
2.3.26. Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla (72.20);
2.3.27. Atstovavimas žiniasklaidai (73.12);
2.3.28. Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa (73.20);
2.3.29. Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla (74.90);
2.3.30. Kitų turizmo priemonių nuoma (77.21.50);
2.3.31. Kitų, niekur kitur nepriskirtų, mašinų, įrangos ir materialiųjų vertybių nuoma ir išperkamoji nuoma (77.39);
2.3.32. Kitas darbo jėgos teikimas (78.30);
2.3.33. Ekskursijų organizatorių veikla (79.12);
2.3.34. Kraštovaizdžio tvarkymas (81.30);
2.3.35. Užsakomųjų informacinių paslaugų centrų veikla (82.20);
2.3.36. Kita, niekur kitur nepriskirta, verslui būdingų paslaugų veikla (82.99);
2.3.37. Techninis ir profesinis vidurinis mokymas (85.32);
2.3.38. Sportinis ir rekreacinis švietimas (85.51);
2.3.39. Kultūrinis švietimas (85.52);
2.3.40. Kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas (85.59);
2.3.41. Švietimui būdingų paslaugų veikla (85.60);
2.3.42. Muziejų veikla (91.02);
2.3.43. Istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų vietų eksploatavimas (91.03);
2.3.44. Botanikos ir zoologijos sodų bei gamtos rezervatų veikla (91.04);
2.3.45. Botanikos sodų veikla (91.04.20);
2.3.46. Sporto įrenginių eksploatavimas (93.11);
2.3.47. Sporto klubų veikla (93.12);
2.3.48. Kita sportinė veikla (93.19);
2.3.49. Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla (93.29);
2.3.50. Profesinių narystės organizacijų veikla (94.12);
2.3.51. Kitų, niekur kitur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla (94.99);
2.4. Tarp Dalininkų ir Įstaigos gali būti sudaromos sutartys atskirų darbų vykdymui ir atsakomybės riboms nustatyti, tačiau turi būti laikomasi bendrų nuostatų, kad Įstaigai tenka pilna atsakomybė už jai skirtų užduočių vykdymą ir kad šios užduotys ateityje tegali būti peržiūrimos vadovaujantis šiais Įstatais.
2.5. Veiklą, kuriai reikalingos licenzijos, Įstaiga vykdo gavusi atitinkamus leidimus.
2.6. Įstaiga savo veiklą vykdo pagal kokybės reikalavimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir pagal juose reglamentuotas veiklos sritis. Įstaiga siekia, kad užmokestis už atliekamus darbus ir teikiamas paslaugas padengtų išlaidas, tačiau nesiekia šių paslaugų atlikimą paversti pelno siekiančia veikla.

3. ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS

3.1. Įstatuose numatytai veiklai vykdyti Įstaiga turi teisę:
3.1.1. turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, Įstatams ir veiklos tikslams;
3.1.2. turėti sąskaitas bankuose įstatymų nustatyta tvarka;
3.1.3. įstatymų ir Įstatų nustatyta tvarka pirkti ar kitaip įsigyti turtą, jį valdyti, parduoti, išnuomoti, įkeisti, naudotis ar kitaip juo  disponuoti;
3.1.4. sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus ir turėti kitų teisių bei pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
3.1.5. teikti mokamas paslaugas, atlikti sutartinius darbus bei nustatyti jų kainas;
3.1.6. teikti bei gauti labdarą ir paramą;
3.1.7. steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Įstaigos filialų ir atstovybių skaičius neribojamas;
3.1.8. reorganizuotis, įstatymų nustatyta tvarka būti kitų organizacijų bei įmonių steigėja ir dalininke;
3.1.9. naudoti lėšas įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti;
3.1.10. skolintis pinigų iš Lietuvos Respublikos ir užsienio fizinių ir juridinių asmenų, tarptautinių fondų ir organizacijų; Įstaiga negali verstis kredito įstaigos veikla;
3.1.11. skelbti konkursus priemonėms įgyvendinti;
3.1.12. užmegzti ir vystyti tarptautinius ryšius, stoti ar jungtis į kitas organizacijas, asociacijas, koncernus ir konsorciumus ir dalyvauti jų veikloje, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
3.1.13. turėti ir kitokias, Įstatuose nenurodytas, civilines teises ir pareigas, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.
3.2. Įstaigai neleidžiama:
3.2.1. gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta Įstatuose;
3.2.2. neatlygintinai perduoti Įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį Įstaigos Dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis;
3.2.3. skolintis pinigų už palūkanas iš savo Dalininko ar su juo susijusio asmens;
3.2.4. užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.
3.3. Įstaiga vykdo buhalterinę apskaitą, teikia finansinę-buhalterinę ir statistinę informaciją valstybės institucijoms ir moka mokesčius įstatymų nustatyta tvarka.

4.  ĮSTAIGOS DALININKŲ TEISĖS IR PAREIGOS. ASMENS TAPIMO NAUJU DALININKU TVARKA

4.1. Būtina sąlyga dalyvavimui Įstaigoje yra pritarimas ir parama Arborifloros augimo bei juos supančios aplinkos priežiūros, būklės gerinimo būdams ir veiksmams, siekiant įtvirtinti, palaikyti ir dokumentuoti tvarų ir subalansuotą arboristinį ūkininkavimą šalies urbanizuotose teritorijose ir miškuose. Dalininkai turi siekti gerinti teigiamą sumedėjusių želdinių ūkio įvaizdį ir propaguoti Arborifloros išliekamąją vertę.
4.2. Dalininkai yra:
4.2.1. Įstaigos steigėjai, perdavę Įstaigos nuosavybėn Įstaigos steigimo sutartyje numatytą įnašą;
4.2.2. kiti Lietuvos Respublikos ar užsienio fiziniai ar juridiniai asmenys, suinteresuoti arboristikos principų įtvirtinimu Lietuvoje, iš Įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos, pareiškę norą aktyviai dalyvauti Įstaigos veikloje, pripažįstantys Įstatus, pritariantys Įstaigos veiklos tikslams ir atitinkantys Įstatų 4.1 punkte išdėstytas sąlygas, Viešųjų įstaigų įstatymo ir Įstatų nustatyta tvarka perdavę Įstaigai įnašą ir turintys įstatymų bei Įstatų nustatytas Dalininko teises, taip pat asmenys, kuriems Dalininko teisės yra perleistos Įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka.
4.3. Dalininkai turi neturtines teises:
4.3.1. dalyvauti ir balsuoti Visuotiniuose Dalininkų susirinkimuose (toliau tekste – Susirinkimas) su sprendžiamuoju balsu;
4.3.2. siūlyti papildyti Susirinkimo darbotvarkę naujais klausimais;
4.3.3. susipažinti su Įstaigos dokumentais ir gauti informaciją apie Įstaigos veiklą;
4.3.4. kreiptis į teismą su ieškiniu prašydami panaikinti Įstaigos Susirinkimo ir kitų Įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, Įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams;
4.3.5. kreiptis į teismą su ieškiniu prašydami uždrausti Įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius Įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius Įstaigos valdymo organo kompetenciją;
4.3.6. kitas Įstatuose ir įstatymuose numatytas teises.
4.4. Dalininkai turi teisę gauti likviduojamos Įstaigos turto dalį LR Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.
4.5. Dalininkas turi teisę įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitam asmeniui Dalininko teises, išskyrus atvejus, kai Dalininkas yra valstybė ar savivaldybė, laikantis šios tvarkos:
4.5.1. Dalininkas privalo raštu pranešti Įstaigos vadovui (toliau tekste – Vadovas) apie ketinimą perleisti savo Dalininko teises asmeniui, kuris nėra Dalininkas. Pranešime turi būti nurodyta kaina, Dalininko teisių įgijėjas ir kitos sąlygos, kuriomis ketinama perleisti Dalininko teises. Pateikęs pranešimą Dalininkas privalo sulaukti iš Vadovo atsakymo apie tai ar neatsirado Įstaigos Dalininkų norinčių pirkti jo perleidžiamas teises (jie turi pirmumo teisę jas pirkti) ir ar Susirinkimas sutinka, kad Dalininkas savo teises perleistų pranešime nurodytam trečiajam asmeniui. Per 45 (keturiasdešimt penkias) dienas nuo Dalininko pranešimo gavimo dienos Vadovas jam turi pateikti atsakymą.
4.5.2. Esami Įstaigos Dalininkai turi pirmenybę įsigyti ketinimą perleisti pareiškusio Dalininko teises. Vadovas per 5 (penkias) dienas nuo Dalininko pranešimo apie ketinimą atlygintinai perleisti Dalininko teises asmeniui, kuris nėra Dalininku, gavimo dienos privalo pranešti kiekvienam Dalininkui apie perleidžiamas Dalininko teises, kainą ir terminą, per kurį Dalininkas gali pranešti Įstaigai apie pageidavimą įsigyti perleidžiamas Dalininko teises. Terminas negali būti trumpesnis nei 15 (penkiolika) dienų ir ilgesnis nei 30 (trisdešimt) dienų nuo pranešimo įteikimo Vadovui dienos.
4.5.3. Keliems Dalininkams pareiškus norą įsigyti perleidžiamas Dalininko teises, Susirinkimas sprendžia, kuriam iš jų suteikti pirmenybę, jeigu patys Dalininkai neišsprendžia šio klausimo tarpusavio sutarimu. Dalininkas savo teises privalo perleisti pageidavimą pareiškusiam Dalininkui, o pageidavimą pareiškęs Dalininkas privalo įsigyti Dalininko teises už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta pranešime, apmokant ją ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo pranešimo apie ketinimą parduoti Dalininko teises pateikimo Vadovui dienos, jei su perleidžiančiu Dalininku nesusitariama kitaip.
4.5.4. Vadovas gavęs Dalininko pranešimą perleisti savo teises kitam asmeniui turi nedelsiant pranešti Susirinkimui. Susirinkimas per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo gavimo dienos turi duoti sutikimą arba motyvuotą atsisakymą perleisti Dalininko teises trečiajam asmeniui. Susirinkimas gali atsisakyti duoti sutikimą perleisti Dalininko teises trečiajam asmeniui, jeigu vienas iš Dalininkų pareiškia norą įsigyti perleidžiamas teises arba trečiojo asmens, kuriam Dalininkas ketina perleisti Dalininko teises, reputacija gali pakenkti Įstaigos reputacijai, įvaizdžiui visuomenėje bei ketinantis įsigyti kapitalą asmuo neatitinka Įstatų 4.1 punkte Dalininkui keliamų reikalavimų. Jeigu Susirinkimas per nurodytą terminą nepateikia atsakymo arba pateikia nemotyvuotą atsisakymą duoti sutikimą, Dalininkas turi teisę perleisti savo Dalininko teises pranešime nurodytomis sąlygomis pranešime nurodytam asmeniui.
4.5.5. Jei per 4.5.1 punkte nurodytą terminą Dalininkas iš Vadovo negavo jokio atsakymo, jis įgyja teisę savo Dalininko teises perleisti, pardavimo atveju – parduoti už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta jo pranešime.
4.6. Įstatų 4.5. punkte nurodytos sąlygos netaikomos, perleidžiant Dalininko teises kitam Dalininkui arba paliekant testamentu.
4.7. Dalininkui draudžiama be kitų Dalininkų raštiško sutikimo įkeisti, perleisti kitiems asmenims Dalininko teises.
4.8. Dalininkai privalo:
4.8.1. rūpintis ir prižiūrėti, kad nacionalinė arboristinių priemonių sistema būtų diegiama pagal EAC nustatytas taisykles ir reikalavimus;
4.8.2. aktyviai dalyvauti Įstaigos veikloje ir prisidėti prie arboristikos principų įtvirtinimo Lietuvoje;
4.8.3. vykdyti kitus įsipareigojimus Įstaigai.
4.9. Praktiniame Įstaigos darbe Dalininkus (juridinius asmenis) atstovauja jų valdymo organai arba jų įgalioti atstovai, skiriami 2 (dviejų) metų laikotarpiui. Juos skyrusių juridinių asmenų iniciatyva įgaliotiniai gali būti keičiami. Įgaliotiniui tris kartus iš eilės be pateisinamos priežasties nedalyvavus Susirinkimuose, apie tai pranešama jį skyrusiam juridiniam asmeniui ir pasiūloma deleguoti kitą jį atstovausiantį asmenį.
4.10. Valstybės ar vietos savivaldos institucija, perdavusi Įstaigai valstybės (savivaldybės) turtą panaudos pagrindais, turi teisę:
4.10.1. dalyvauti Susirinkimuose su sprendžiamojo balso teise, jei tai nustatyta turto panaudos sutartyje;
4.10.2. tikrinti, ar tinkamai yra valdomas ir naudojamas turtas.
4.11. Dalininkui pažeidus Įstatus, arboristikos taisykles bei procedūras, Įstaigos Valdyba (toliau tekste – Valdyba) Dalininką įspėja raštu. Jei po įspėjimo Dalininkas nesiima priemonių, kad pažeidimas būtų nutrauktas ar nebūtų kartojamas, Susirinkimas, išklausęs Dalininko pasiaiškinimus, gali apriboti  ar atimti jo turimas teises.
4.12. Asmenys, siekiantys tapti Dalininkais, savo motyvuotas paraiškas, nurodydami ketinamą perduoti įnašą ir  jo vertę, kuris turi būti ne mažesnis nei 200 litų vertės bei 2 (dviejų) Įstaigos steigėjų rekomendacijas pateikia Valdybai. Jei perduodamas materialusis ar nematerialusis turtas, jis turi būti  įvertintas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Pareiškėjas pripažįstamas Dalininku, jeigu jo narystei Įstaigoje pritaria Susirinkimas.
4.13. Valdyba, gavusi asmens, pageidaujančio tapti Dalininku, prašymą, turi per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų sušaukti Susirinkimą naujam Dalininkui priimti. Susirinkime, kurio darbotvarkėje numatomas naujų Dalininkų priėmimas, Dalininkų pritarimu gali dalyvauti asmenys, pageidaujantys tapti naujais Dalininkais. Minėtiems asmenims nedalyvavus Susirinkime, Vadovas per 5 (penkias) darbo dienas turi juos informuoti apie Susirinkimo priimtą sprendimą dėl naujų Dalininkų.
4.14. Susirinkimui priėmus sprendimą priimti naują Dalininką, Dalininku tapti pageidaujantis asmuo tampa Dalininku, kai perduoda Įstaigai savo prašyme nurodytą įnašą. Įnašą Dalininkai privalo perduoti ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų. Neperdavus įnašo per 30 (trisdešimt) dienų, Dalininkas laikomas nepriimtu.
4.15. Dalininkų įnašus perduodant Įstaigai, įnašų vertė yra įrašoma Įstaigos dokumentuose, o Dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas.
4.16. Valstybės ar savivaldybės institucija Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali suteikti Įstaigai turtą panaudos pagrindais. Šiuo atveju sudaroma sutartis, kurioje nurodoma tokio turto paskirtis, naudojimo sąlygos, naudojimosi juo terminai, turto savininko turtinės ir neturtinės teisės, kitos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytos panaudos sąlygos.
4.17. Įstaigoje sudaromas jos Dalininkų sąrašas, kurį pasirašo Vadovas.
4.18. Įstaigos Dalininkų sąraše nurodoma:
4.18.1. Įstaigos pavadinimas, kodas, buveinė;
4.18.2. kiekvieno Dalininko duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė);
4.18.3. kiekvieno Dalininko įnašų į Dalininkų kapitalą vertė ir tapimo Dalininku data;
4.18.4. Dalininkų sąrašo sudarymo data.
4.19. Jeigu fizinis asmuo, kurio duomenys yra nurodomi Dalininkų sąraše, Įstaigai yra nurodęs gyvenamąją vietą ir adresą korespondencijai, Dalininkų sąraše nurodomas tik adresas korespondencijai. Jeigu juridinis asmuo, kurio duomenys yra nurodomi Dalininkų sąraše, yra įsteigtas ir pagal taikomą teisę įregistruotas užsienio valstybėje, be Įstatų 4.18.2 punkte nurodytųjų juridinio asmens duomenų, papildomai nurodomas registras, kuriame juridinis asmuo įregistruotas, ir juridinio asmens registravimo numeris tame registre.
4.20. Pasikeitus Įstatų 4.18.1 – 4.18.3 punktuose nurodytiems duomenims, Įstaigai gavus asmens tapimo nauju Dalininku pranešimą ar priėmus naują Dalininką, nedelsiant sudaromas naujas Dalininkų sąrašas.
4.21. Dalininkų sąrašas ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas nuo jo sudarymo turi būti pateikiamas juridinių asmenų registro tvarkytojui.
4.22. Už Dalininkų sąrašo sudarymą ir pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui atsakingas Vadovas.
4.23. Ginčus dėl Dalininkų sąrašo sprendžia teismas.

5. ĮSTAIGOS VALDYMAS

5.1. Įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Už veiklą Įstaigos kolegialiuose organuose šių organų nariams neatlyginama.
5.2. Įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo Dalininkus.
5.3. Įstaigos organai yra:
5.3.1. aukščiausias organas - Susirinkimas;
5.3.2. kolegialus valdymo organas –  Valdyba;
5.3.3. vienasmenis valdymo organas – Vadovas.

6. VISUOTINIO DALININKŲ SUSIRINKIMO KOMPETENCIJA, SUŠAUKIMO TVARKA, SPRENDIMŲ PRIĖMIMO TVARKA

6.1. Susirinkimas yra aukščiausias Įstaigos organas. Susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi Dalininkai.
6.2. Susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą metuose.
6.3. Susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi: Vadovas, Valdyba bei ne mažiau kaip 1/3 Dalininkų. Vadovas atsako už Susirinkimo sušaukimą. Susirinkimas turi būti šaukiamas Valdybos sprendimu, jeigu Vadovas Įstatų numatytais atvejais ir terminais nesušaukia Susirinkimo.
6.4. Susirinkimas gali būti šaukiamas pusės visų Dalininkų sprendimu, jei Susirinkimo sušaukimo iniciatoriai negavo teigiamo Vadovo ar Valdybos sprendimo dėl Susirinkimo sušaukimo.
6.5. Susirinkimuose su sprendžiamojo balso teise dalyvauja Dalininkai ir/ar valstybės ar savivaldybės institucija, perdavusi Įstaigai turtą panaudos pagrindais, jei tokia teisė jai yra suteikta pagal turto panaudos sutartį. Balsuojant kiekvienas Dalininkas, o taip pat valstybės ar savivaldybės institucija, perdavusi Įstaigai turtą panaudos pagrindais ir turinti sprendžiamojo balso teisę pagal panaudos sutartį, turi po vieną balsą.
6.6. Susirinkimas:        
6.6.1. keičia ir pildo Įstatus;
6.6.2. priima sprendimą pakeisti Įstaigos buveinę;
6.6.3. sprendžia visus su EAC arboristinės sistemos diegimu Lietuvoje susijusius klausimus, nustato privalomas veiklos užduotis;
6.6.4. renka ir atšaukia Valdybos narius;
6.6.5. skiria ir atleidžia iš pareigų Vadovą ir nustato jo darbo sutarties sąlygas, atlyginimą;
6.6.6. renka Įstaigos revizorių ir nustato jo atlyginimą;
6.6.7. tvirtina metinę finansinę atskaitomybę;
6.6.8. priima sprendimą dėl Įstaigos audito ir renka audito įmonę;
6.6.9. nustato Įstaigos vidaus kontrolės tvarką, tvirtina Valdybos pasiūlytas vidines procedūros taisykles;
6.6.10. priima sprendimus dėl naujų Dalininkų priėmimo;
6.6.11.  nustato informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie Įstaigos veiklą;
6.6.12.  nustato paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles;
6.6.13.  steigia Įstaigos filialus ir atstovybes, reorganizuoja, tvirtina reorganizavimo sąlygas, pertvarko, likviduoja Įstaigą arba atšaukia Įstaigos likvidavimo procesą;
6.6.14. priima sprendimus nutraukti filialų ir atstovybių veiklą;
6.6.15.  skiria ir atleidžia likvidatorių, kai Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti Įstaigą priima Susirinkimas;
6.6.16.  sprendžia klausimą dėl Įstaigos kapitalo didinimo Dalininkų papildomais įnašais;
6.6.17.  sprendžia klausimus dėl Įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto disponavimo - perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;
6.6.18.  priima sprendimus Įstaigai tapti kitų organizacijų steigėja, dalininke;
6.6.19.  sprendžia kitus Įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus.
6.7. Susirinkimas turi teisę pavesti Valdybai rinkti Įstaigos revizorių.
6.8. Kiekvienas Susirinkimas išrenka Susirinkimo pirmininką ir sekretorių. Susirinkimui techniškai aptarnauti gali būti paskirtas Įstaigos darbuotojas, tai įrašoma to darbuotojo pareigybės aprašyme.
6.9. Eilinis Susirinkimas:
6.9.1. Eilinį Susirinkimą Vadovas privalo sušaukti kasmet per 4 (keturis) mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vadovas eiliniam Susirinkimui privalo pateikti Įstaigos metinės finansinės ataskaitos rinkinį ir praėjusių finansinių metų Įstaigos veiklos ataskaitą.
6.9.2. Pranešimas kiekvienam Dalininkui apie eilinį Susirinkimą turi būti įteiktas pasirašytinai arba išsiųstas registruotu laišku likus ne mažiau kaip 30 (trisdešimt) dienų iki Susirinkimo dienos, kartu pateikiant ir Susirinkimo darbotvarkės projektą, siūlomų priimti nutarimų projektus, taip pat kitą medžiagą, susijusią su siūlomais svarstyti klausimais (Įstatų keitimo projektai, metinės finansinės ataskaitos rinkiniai, dokumentai, ir pan.).
6.9.3. Dalininko siūlymas papildyti eilinio Susirinkimo darbotvarkę turi būti pateiktas raštu Vadovui ne vėliau kaip prieš 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų iki Susirinkimo datos. Vėliau pateikti pasiūlymai į Susirinkimo darbotvarkę įtraukiami tik Valdybos sprendimu.
6.10. Neeilinis Susirinkimas gali būti šaukiamas, kai:
6.10.1. Valdybos narių lieka (dėl atsistatydinimo ar negalėjimo toliau eiti pareigų) mažiau kaip 2/3  Įstatuose nurodyto 7.1. punkte jų skaičiaus;
6.10.2. to reikalauja iniciatyvos teisę turintys Vadovas, Valdyba arba ne mažiau kaip 1/3 Dalininkų, raštu pateikę Vadovui reikalavimą sušaukti neeilinį Susirinkimą, kartu nurodydami siūlomus svarstyti klausimus;
6.10.3. kitais įstatymų nustatytais atvejais.
6.11. Kiekvienam Dalininkui apie neeilinį Susirinkimą turi būti pranešta ta pačia tvarka kaip ir apie eilinį Susirinkimą ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų po reikalavimo sušaukti tokį Susirinkimą pateikimo Vadovui dienos;
6.12. Neeilinis Susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 60 (šešiasdešimt) dienų nuo reikalavimo sušaukti tokį Susirinkimą pateikimo Vadovui dienos.
6.13. Susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas Įstatuose nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi Dalininkas, Vadovas, revizorius ar kitas suinteresuotas asmuo.
6.14. Susirinkimo sušaukimo iniciatoriai  Vadovui pateikia paraišką, kurioje nurodomos Susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, siūlomų sprendimų projektai, pasiūlymai dėl Susirinkimo datos ir vietos. Jeigu Vadovas (ar tam tikrais atvejais Valdyba) nesusitaria su Susirinkimo iniciatoriais išspręsti Susirinkimui siūlomų klausimų kitais būdais, jis (ji) privalo per 30 (trisdešimt) dienų sušaukti Susirinkimą.
6.15. Susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų Dalininkų. Jei nėra kvorumo, tai per 30 (trisdešimt) dienų turi būti sušauktas pakartotinis Susirinkimas, kuris turi teisę priimti darbotvarkėje numatytus nutarimus, nesvarbu, kiek Dalininkų besusirinktų.
6.16. Dalininkas turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį Susirinkime ar atlikti kitus teisinius veiksmus. Dalininko – juridinio asmens atstovo įgaliojimas turi būti patvirtintas juridinio asmens parašu ir antspaudu. Dalininko – fizinio asmens atstovo įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Įgaliojimas atstovauti Dalininkui Susirinkime turi būti pateiktas atsakingam už Susirinkimo dalyvių registravimą asmeniui iki Susirinkimo pradžios.
6.17. Balsavimas Susirinkime yra atviras. Dėl klausimų, dėl kurių nors vienas Dalininkas pageidauja slapto balsavimo ir jeigu tam pritaria ne mažiau kaip du  Dalininkai, slaptas balsavimas yra privalomas visiems Dalininkams.
6.18. Susirinkimo sprendimai priimami paprasta visų Susirinkime dalyvaujančių Dalininkų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, nutarimas laikomas nepriimtu.
6.19. Kvalifikuota 2/3 visų Susirinkime dalyvaujančių Dalininkų balsų dauguma Susirinkimas priima sprendimus dėl: Įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo, Įstaigos pertvarkymo, Įstaigos likvidavimo ar jos likvidavimo atšaukimo.
6.20. Renkant Valdybos narius, Vadovą, revizorių, išrinktais laikomi tie kandidatai, kurie surinko daugiausiai balsų.
6.21. Balsavimas Susirinkimuose vyksta raštu, jei to reikalauja bent vienas Dalininkas.
6.22. Dalininkas, susipažinęs su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali iki Susirinkimo dienos pranešti Susirinkimui savo valią “už” ar “prieš” atskirai dėl kiekvieno sprendimo. Jis gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį. Užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis Įstaigai gali būti perduotas elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti Dalininko tapatybę. Šie balsavimo biuleteniai yra įskaitomi į Susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus.
6.23. Visi Susirinkimo priimami nutarimai turi būti fiksuojami Susirinkimo protokole, kuris turi būti pasirašytas Susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus.
6.24. Susirinkimo sprendimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą.
6.25. Vadovas ir kitų organų nariai, jeigu jie nėra Dalininkai, gali dalyvauti Susirinkime be balso teisės.
6.26. Susirinkime be balsavimo teisės Dalininkų pritarimu gali dalyvauti ir kiti asmenys, svečiai.

7. VALDYBOS KOMPETENCIJA, JOS SUDARYMO IR ATŠAUKIMO TVARKA

7.1. Valdyba yra kolegialus Įstaigos valdymo organas, kurio veiklai vadovauja Valdybos pirmininkas, kuris tuo pačiu yra ir Valdybos narys. Valdybą sudaro 4 nariai, kuriuos dviejų metų laikotarpiui renka ir atšaukia Susirinkimas.
7.2. Renkant Valdybos narius siekiama, kad jie atstovautų pagrindines Įstaigą remiančias organizacijas ir fizinius asmenis bei atsižvelgiama į narių teritorinį pasiskirstymą ir metines darbų apimtis.
7.3. Valdybos pirmininką renka Valdybos nariai.
7.4. Susirinkimas gali atšaukti visą Valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs Valdybos pirmininką ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų. Atšaukus pavienius narius, nauji Valdybos nariai renkami likusiam Valdybos įgaliojimų laikui.
7.5. Valdybos nariai gali būti perrenkami kitai kadencijai.
7.6. Valdyba savo funkcijas atlieka kol bus išrinkta ir pradės dirbti nauja Valdyba.
7.7. Valdybos nariai privalo:
7.7.1. Įstaigos ir kitų Valdybos narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai;
7.7.2. būti lojalūs Įstaigai ir laikytis konfidencialumo;
7.7.3. nepainioti Įstaigos turto su savo turtu bei nenaudoti jo ar informacijos, kurią gauna būdami Valdybos nariais, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be Susirinkimo sutikimo.
7.8. Valdyba:
7.8.1. svarsto ir tvirtina:
7.8.1.1. Įstaigos valdymo struktūrą ir pareigybes;
7.8.1.2. pareigas, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;
7.8.1.3. Vadovo pareiginius nuostatus;
7.8.1.4. Įstaigos veiklos strategiją;
7.8.1.5. Įstaigos filialų ir atstovybių nuostatus;
7.8.2. užtikrina, kad Įstaiga būtų valdoma, laikantis Susirinkimo nutarimų, įprastai apdairios praktikos, Įstatų bei įstatymų;
7.8.3. užtikrina, kad Įstaigos buhalterinė apskaita būtų tvarkoma, laikantis įstatų, sąžiningos dalykinės praktikos bei įstatymų;
7.8.4. kontroliuoja Vadovo darbą, analizuoja ir vertina jo pateiktą medžiagą apie: 
7.8.4.1. Įstaigos veiklos strategijos įgyvendinimą;
7.8.4.2. Įstaigos veiklos organizavimą;
7.8.4.3. finansinių išteklių kaupimo šaltinius ir naudojimo būdus;
7.8.4.4. Įstaigos sandorius;
7.8.4.5. Įstaigos finansinę padėtį;
7.8.4.6. ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas;
7.8.4.7. inventorizacijos ir kitus vertybių apskaitos duomenis;
7.8.5. analizuoja, vertina Vadovo pateiktus Įstaigos metinę finansinę atskaitomybę, pelno paskirstymo ir Įstaigos veiklos ataskaitos projektus. Valdyba nustato Įstaigoje taikomą turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodą ir normatyvus.
7.8.6. priima sprendimus visais kitais klausimais, nepriskirtais kitiems Įstaigos organams;
7.8.7. iškilus būtinybei, Susirinkimo įgaliota sudaro komitetus ir ekspertų komisijas specialiems uždaviniams spręsti;
7.8.8. reikalui esant šaukia Susirinkimus ir ruošia jiems būtinus dokumentus;
7.8.9. nustato vidines procedūros taisykles ir teikia jas Susirinkimo tvirtinimui;
7.8.10. priima juridinių ir/ar fizinių asmenų, siekiančių tapti Dalininkais, paraiškas ir teikia jas tvirtinti Susirinkimui;
7.8.11.  pritaria  Vadovo pasiūlytoms jo pavaduotojų kandidatūroms;
7.8.12.  sprendžia kitus Įstatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.
7.9. Valdyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais, Įstatais, savo darbo reglamentu, Susirinkimo nutarimais bei vadovauja Įstaigos veiklai tarp Susirinkimų.
7.10. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas Valdybos darbo reglamentas.
7.11. Valdyba privalo surengti ne mažiau kaip keturis posėdžius per kalendorinius metus (kartą į ketvirtį). Pirmininkas gali sušaukti Valdybos posėdį, kai jis mano tai esant reikalinga arba kai dauguma Valdybos narių pateikia jam rašytinį reikalavimą.
7.12. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas Valdybos narys.
7.13. Valdyba privalo kviesti į savo posėdį Vadovą, supažindinti su darbotvarkės klausimais.
7.14. Pranešimai apie posėdį turi būti pateikti raštu ne vėliau kaip prieš dvi savaites, kartu nurodant, kokie klausimai bus svarstomi. Valdybos narys gali įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį Valdybos posėdyje, įgaliojime konkrečiai nurodydamas, kokiu būdu įgaliotas atstovas turi balsuoti kiekvienu darbotvarkės klausimu.
7.15. Valdyba turi teisę  priimti sprendimus, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių. Jei kvorumo nėra, per 15 (penkiolika) dienų turi būti surengtas pakartotinis posėdis.
7.16. Valdybos priimti sprendimai yra teisėti, kai už juos balsavo daugiau kaip 2/3 visų Valdybos narių, išskyrus atvejus, numatytus Įstatuose ar darbo reglamente. Kiekvienas Valdybos narys turi po vieną balsą. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai Valdybos posėdis sprendžia jo materialinės atsakomybės ar personalinius jo darbo Įstaigoje klausimus.
7.17. Valdybos nariai, vykdydami savo funkcijas, yra atsakingi tik už mandatu suteiktų įgaliojimų vykdymą.
7.18. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Protokolą pasirašo Valdybos posėdžio pirmininkas ir sekretorius.
7.19. Valdybos posėdžių protokolai ne vėliau kaip per 2 (dvi) savaites išsiunčiami visiems Valdybos nariams.
7.20. Valdybai draudžiama riboti auditoriaus įgaliojimus ar kitaip trukdyti jo darbą.
7.21. Valdybos primininkas ir nariai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, įstatymuose ar Įstatuose, privalo Įstaigai visiškai atlyginti žalą, padarytą dėl Valdybos sprendimų, priimtų pažeidžiant Įstatus, Viešųjų įstaigų įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus:
7.21.1. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant ir per 7 (septynias) dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį sprendimą, įteikė posėdžio pirmininkui rašytinį protestą. Valdybos nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jo nuo padarytų dėl jo kaltės nuostolių atlyginimo. Valdybos narys gali būti atleidžiamas nuo atlyginimo nuostolių, kuriuos jis padarė eidamas savo pareigas, jeigu jis rėmėsi Įstaigos dokumentais ir kita informacija, kurios tikrumu nebuvo pagrindo abejoti, arba veikė neviršydamas normalios gamybinės ar ūkinės rizikos laipsnio. Ginčus dėl nuostolių atlyginimo sprendžia teismas.
7.22. Jeigu Susirinkimas nepatvirtina Įstaigos veiklos ataskaitos arba Įstaigos veiklą įvertina neigiamai, Valdyba netenka savo įgaliojimų. Valdyba savo funkcijas vykdo, iki bus išrinkta nauja valdyba. Nepatvirtinus Įstaigos veiklos ataskaitos ir metinės finansinės atskaitomybės, Vadovas ar Valdyba privalo nedelsdama sušaukti Susirinkimą naujai Valdybai išrinkti.

8. VADOVO SKYRIMO IR ATLEIDIMO TVARKA, JO KOMPETENCIJA

8.1. Vienasmenis Įstaigos valdymo organas – Vadovas.
8.2. Vadovas dirba vadovaudamasis įstatymais, Įstatais, pareigybės nuostatais,  Susirinkimo ir Valdybos sprendimais.
8.3. Vadovo kompetencija:
8.3.1. planuoja, organizuoja ir vykdo Įstaigos veiklą, rengia jos veiklos planus, sudaro metinę finansinę atskaitomybę ir veiklos ataskaitas;
8.3.2. eiliniam Susirinkimui pateikia Įstaigos metinę finansinę atskaitomybę ir praėjusių finansinių metų viešosios įstaigos metinį pranešimą;
8.3.3. įgyvendina Susirinkimo ir Valdybos priimtus sprendimus;
8.3.4. sudaro Įstaigos sandorius, pasirašo kitus Įstaigos dokumentus;
8.3.5. organizuoja Susirinkimus Įstatuose nustatyta tvarka;
8.3.6. atstovauja Įstaigai santykiuose su kitais asmenimis ir valstybės institucijomis, Valdybos sprendimu atstovauja Įstaigai teisme bei arbitraže; .
8.3.7. leidžia įsakymus, reguliuojančius Įstaigos darbuotojų darbą ir Įstaigos veiklą;
8.3.8. priima į darbą ir atleidžia Administracijos darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis; Valdybos sprendimu nustato darbuotojų atlyginimo už darbą dydį, mokėjimo ir premijavimo tvarką, skiria darbuotojams paskatinimus ir drausmines nuobaudas;
8.3.9. nustato ir tvirtina Įstaigos vidaus darbo taisykles, darbuotojų pareigybės nuostatus, instrukcijas, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus;
8.3.10. pateikia dokumentus Juridinių asmenų registrui;
8.3.11. praneša Dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės Įstaigos veiklai;
8.3.12. registruoja Dalininkus;
8.3.13. viešai visuomenei pateikia informaciją apie Įstaigos veiklą;
8.3.14. užtikrina Įstaigos turto efektyvų panaudojimą ir jo apsaugą;
8.3.15. prižiūri Įstaigos vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolės, sistemą, laikantis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo bei Susirinkimo nustatytos tvarkos;
8.3.16. vykdo kitus veiksmus, kurie yra Vadovui numatyti teisės aktuose bei Įstatuose;
8.3.17. privalo laiku rengti Susirinkimus, užtikrinti Dalininkui išduodamų jo įnašų vertę patvirtinančių dokumentų  parengimą, sudaryti Susirinkimų darbotvarkes, pateikti Dalininkams kitą reikiamą informaciją darbotvarkės klausimams svarstyti.
8.4. Vadovą skiria, jo atlyginimą nustato ir iš pareigų atleidžia Susirinkimas. Darbo sutartį su Vadovu pasirašo ir ją nutraukia Valdybos pirmininkas, vadovaudamasis Susirinkimo sprendimais. Vadovas įgyja teisę atstovauti Įstaigai nuo darbo dienos, nustatytos darbo sutartyje. Su Vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Darbo ginčai tarp Vadovo ir Įstaigos nagrinėjami teisme. Apie Vadovo paskyrimą ar atleidimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais Susirinkimo įgaliotas asmuo (Valdybos pirmininkas) ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas privalo pranešti juridinių asmenų registrui.
8.5. Buhalterinę apskaitą Įstaigoje tvarko vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Jį skiria ir atleidžia Vadovas.
8.5.1. Vyriausiojo finansininko funkcijas gali atlikti pagal sutartį ir kitas juridinis asmuo.
8.5.2. Įstaigos buhalterinę apskaitą, jos organizavimą bei tvarkymą ir finansinės atskaitomybės sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai

9. FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ

9.1. Įstaigos buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę tikrina revizorius, kurį renka Susirinkimas vieneriems metams.
9.2. Įstaigos revizorius:
9.2.1. tikrina Įstaigos metinę finansinę atskaitomybę ir kitus buhalterinės-finansinės veiklos dokumentus, pateikia finansinės atskaitomybės patikrinimo ataskaitą lietuvių (pagal pareikalavimą anglų) kalbomis Susirinkimui;
9.2.2. Susirinkimo pavedimu atlieka bet kokius Įstaigos patikrinimus;
9.2.3. artimiausiame Susirinkime praneša visus patikrinimo metu nustatytus pažeidimus.
9.3. Valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti Įstaigos veiklą.
9.4. Įstaigos Vadovas privalo pateikti revizoriui ir valstybės (savivaldybės) kontrolės institucijoms jų reikalaujamus Įstaigos dokumentus.

10. ĮSTAIGOS METINIS PRANEŠIMAS

10.1. Pasibaigus finansiniams metams turi būti parengtas Įstaigos metinis pranešimas.
10.2. Įstaigos metiniame pranešime turi būti nurodyta informacija apie Įstaigos:
10.2.1. veiklos tikslus, planus ir prognozes;
10.2.2. vykdomos veiklos pobūdį;
10.2.3. veiklos rezultatus per finansinius metus;
10.2.4. Dalininkus finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;
10.2.5. gautas lėšas ir jų šaltinius per finansinius metus;
10.2.6. įsigytą ir perleistą ilgalaikį turtą per finansinius metus;
10.2.7. sąnaudas per finansinius metus (nurodyti darbo užmokesčiui skirtą jų dalį);
10.2.8. darbuotojų skaičių finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;
10.2.9. Vadovą ir jo atlyginimą;
10.2.10. kolegialių organų narius.
10.3. 10.2.9 ir 10.2.10 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi tik tuomet, jeigu bent vienas iš Įstaigos Dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, metiniam pranešimui.
10.4. Įstaigos metiniame pranešime gali būti ir kita informacija, kurią nustato Susirinkimas.
10.5. Įstaigos metinis pranešimas yra viešas dokumentas. Ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas nuo eilinio Susirinkimo šis pranešimas skelbiamas Įstaigos interneto svetainėje arba tretiesiems asmenims sudaromos sąlygos su šiuo pranešimu susipažinti Įstaigos buveinėje.

11. DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA

11.1. Įstaigos turtą sudaro:
11.1.1. Dalininkų jai perduotas turtas (kapitalas);
11.1.2. turtas, gautas pagal testamentą,
11.1.3. pelnas (nuostolis);
11.1.4. perkainojimo rezervas;
11.1.5. kiti rezervai;
11.1.6. negrąžintinai gautos lėšos;
11.1.7. finansiniai ištekliai,
11.1.8. kitas teisėtai įgytas turtas.
11.2. Dalininkų kapitalas yra lygus Dalininkų įnašų vertei.
11.3. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas. Kiekvieno įnašo vertė yra lygi įneštai pinigų sumai ir atitinka turto vertinimo ataskaitoje nurodytąją turto vertę.
11.4. Dalininkai ir jų įnašų vertė yra įrašomi Įstaigos dokumentuose, o Dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas. Jeigu Dalininkas papildomai perduoda Įstaigai įnašus, parduoda ar kitaip perleidžia Dalininko teises kitam asmeniui, turi būti atitinkamai pakeičiami įrašai Įstaigos dokumentuose ir pakeičiami įnašų vertę patvirtinantys dokumentai.
11.5. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik Dalininkų įnašais.
11.6. Įstaigoje gali būti sudaromi rezervai, gauti iš ūkinės komercinės veiklos, susietos su Įstatuose nustatytais veiklos tikslais, taip pat perkainojimo rezervas.
11.7. Rezervai iš pelno sudaromi, keičiami, naudojami ir panaikinami Susirinkimo sprendimu.
11.8. Iš perkainojimo rezervo negali būti mažinami Įstaigos nuostoliai.
11.9. Įstaiga lėšas, gautas kaip paramą, taip pat kitas negrąžintinai gautas lėšas naudoja jas perdavusio asmens nurodytiems (jei perduodamas šias lėšas asmuo davė tokius nurodymus) tikslams. Įstaiga tokias lėšas privalo laikyti atskiroje sąskaitoje ir sudaryti išlaidų sąmatą, jei tai numatyta teisės aktuose arba lėšas perdavęs asmuo to reikalauja. Įstaiga negali priimti lėšų, jei jas perduodantis asmuo nurodo šias lėšas naudoti kitiems tikslams, negu nustatyta Įstatuose. Įstaigos gautas pelnas gali būti naudojamas tik Įstatuose nustatytiems Įstaigos veiklos tikslams siekti.
11.10. Įstaigos turtas gali būti perduotas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais. Valstybės ar savivaldybės perduotas Įstaigai panaudos pagrindais turtas naudojamas ir valdomas įstatymų bei panaudos sutartyje nustatyta tvarka.
11.11. Įstaiga gali parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti ilgalaikį turtą, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą tik Susirinkimo nutarimu.
11.12. Įstaigos turtą tvarko ir juo disponuoja Vadovas, vadovaudamasis Įstatais, Susirinkimo nutarimais, Valdybos sprendimais ir Lietuvos Respublikos teisės aktais.
11.13. Įstaigos gautas pelnas negali būti skiriamas Dalininkams, Įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms.

12. ĮSTAIGOS NEGRĄŽINTINAI GAUTŲ LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ PANAUDOJIMO TVARKA

12.1. Įstaigos lėšų šaltiniai yra tokie:
12.1.1. Dalininkų skirtos lėšos;
12.1.2. pajamos už paslaugas ir sutartinius darbus;
12.1.3. valstybės, savivaldybės biudžeto tiksliniai asignavimai;
12.1.4. Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai;
12.1.5. lėšos gautos kaip labdara, parama, dovana, taip pat gautos pagal testamentą; kitos teisėtai įgytos lėšos.
12.2. Kiekvienais metais Vadovas paruošia metinę finansinę atskaitomybę, nurodydamas, iš  kokių šaltinių buvo gautos lėšos Įstaigos veiklai ir kaip šios lėšos buvo panaudotos, taip pat sudaro ateinančių metų sąmatą, nurodydamas numatomus pajamų šaltinius. Ataskaitas ir sąmatas tvirtina Susirinkimas.
12.3. Lėšas, gautas kaip paramą, taip pat kitas negrąžintinai gautas lėšas, pagal testamentą, Įstaiga naudoja paramos teikėjo arba testatoriaus nurodymu Įstatuose numatytai veiklai užtikrinti. Šias lėšas Įstaiga laiko atskiroje sąskaitoje ir sudaro išlaidų sąmatą, jei tai numatyta teisės aktuose arba lėšas perdavęs asmuo to reikalauja.
12.4. Įstaiga negali priimti lėšų, jei jas perduodantis asmuo nurodo šias lėšas naudoti kitiems tikslams, negu nustatyta Įstatuose.
12.5. Įstaiga iš valstybės ir savivaldybių gautas lėšas laiko Įstaigos atskiroje lėšų sąskaitoje.
12.6. Įstaigos lėšos gali būti naudojamos tik Įstatuose numatytai veiklai.

13. ĮSTAIGOS BUHALTERINĖ APSKAITA, FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS

13.1. Įstaigos buhalterinę apskaitą, jos organizavimą bei tvarkymą ir finansinės atskaitomybės sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
13.2. Įstaigos auditas atliekamas, kai Visuotinis susirinkimas priima sprendimą atlikti auditą ir išrenka audito įmonę. Auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatytais atvejais ir tvarka.
13.3. Valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti Įstaigos veiklą.
13.4. Įstaigos vidaus kontrolės tvarką nustato Susirinkimas.

14. FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO BEI JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA

14.1. Įstaigos filialus ir atstovybes steigia Įstaigos Susirinkimas paprasta visų Susirinkime dalyvaujančių Dalininkų balsų dauguma. Įstaigos filialų ir atstovybių nuostatus tvirtina Valdyba.
14.2. Filialų ir atstovybių skaičius neribojamas.
14.3. Filialas yra Įstaigos struktūrinis padalinys, turintis atskirą buveinę ir atliekantis visas arba dalį Įstaigos funkcijų. Įstaiga atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal Įstaigos prievoles. Filialas veikia Įstaigos, kaip juridinio asmens, vardu pagal Įstatus ir Įstaigos suteiktus įgaliojimus, kurie nurodyti filialo nuostatuose.
14.4. Atstovybė yra Įstaigos padalinys, turinti savo buveinę ir turinti teisę atstovauti Įstaigos interesams bei juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus Įstaigos vardu.
14.5. Įstaigos filialas, atstovybė nėra juridiniai asmenys.
14.6. Filialo ir atstovybės turtas yra apskaitomas Įstaigos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo finansinėje atskaitomybėje. Filialas gali turėti subsąskaitą.
14.7. Apie filialo veiklą jo vadovas atsiskaito Įstaigos Vadovui.
14.8. Filialų, atstovybių veikla nutraukiama Įstaigos Susirinkimo sprendimu (priimamu paprasta visų Susirinkime dalyvaujančių Dalininkų balsų dauguma) arba kai Įstaiga likviduojama ar bankrutuoja, ar pasibaigia filialo, atstovybės nuostatuose nurodytas veiklos laikotarpis.
14.9. Įstaigos filialas, atstovybė likviduojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių filialo, atstovybės likvidavimą, nustatyta tvarka.

15. ĮSTAIGOS DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS PATEIKIMO DALININKAMS TVARKA

15.1. Dalininkui raštu pareikalavus, Įstaiga ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo pateikti Dalininkui susipažinti ir (ar) kopijuoti metinių bei tarpinių finansinių atskaitomybių dokumentus, Įstaigos veiklos ataskaitas, Susirinkimo ir Valdybos posėdžių protokolus, jei šiuose protokoluose nėra viešai neskelbtinos informacijos apie Įstaigos esminius įvykius, Dalininkų sąrašą.
15.2. Pranešimą apie Susirinkimo sušaukimą Vadovas privalo kiekvienam Dalininkui įteikti pasirašytinai ar išsiųsti registruotu laišku likus ne mažiau kaip 30 (trisdešimt) dienų iki Susirinkimo dienos. Susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi balsavimo teisę turintys Dalininkai arba jų įgalioti atstovai su tuo raštiškai sutinka. Apie dokumentus, įrodančius, kad Dalininkams buvo pranešta, jog šaukiamas Susirinkimas, Vadovas privalo informuoti Dalininkus Susirinkimo pradžioje. Šie dokumentai turi būti pridėti prie Susirinkimo protokolo.
15.3. Jeigu šaukiamas pakartotinis Susirinkimas, Dalininkams turi būti pranešta Įstatuose nustatyta tvarka. Šiuo atveju turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 15 (penkiolika) dienų iki šio Susirinkimo.
15.4. Pranešime apie Susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta:
15.4.1. Įstaigos pavadinimas, kodas ir buveinės adresas;             
15.4.2. Susirinkimo data, laikas ir vieta;   
15.4.3. Susirinkimo darbotvarkės projektas;
15.4.4. Įstaigos valdymo organas ar institucija, priėmusi sprendimą sušaukti Susirinkimą, o jei tai  neeilinis Susirinkimas - jo iniciatoriai.
15.5. Iki Susirinkimo likus ne mažiau kaip 30 (trisdešimt) dienų, Dalininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su Įstaigos turimais dokumentais, susijusiais su Susirinkimo darbotvarke, įskaitant ir sprendimų projektus bei Susirinkimo sušaukimo iniciatorių Vadovui (ar Valdybai) pateiktą paraišką. Jeigu Dalininkas raštu pageidauja, Vadovas ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo raštiško prašymo gavimo visus Susirinkimo sprendimų projektus įteikia Dalininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku. Prie sprendimų projektų turi būti nurodyta, kieno iniciatyva jie yra įtraukti. Jei sprendimo projekto iniciatorius pateikė sprendimo projekto paaiškinimus, šie turi būti pridėti prie sprendimo projekto.
15.6. Likus ne mažiau kaip 10 (dešimt) dienų iki eilinio Susirinkimo, Vadovas privalo parengti Įstaigos veiklos ataskaitą. Šioje ataskaitoje turi būti:
15.6.1. informacija apie Įstaigos veiklą įgyvendinant jos Įstatuose nustatytus veiklos tikslus;
15.6.2. Dalininkai finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;
15.6.3. kitų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra Įstaiga pavadinimai, šioms įstaigoms perduotas turtinis įnašas ir jo vertė;
15.6.4. per finansinius metus įsigyto ar perleisto turto vertė, bei šių įsigijimų ar perleidimų pagrindimas;
15.6.5. Įstaigos gautos lėšos ir jų šaltiniai per finansinius metus;
15.6.6. Įstaigos išlaidos per finansinius metus;
15.6.7. Įstaigos darbuotojų skaičius finansinių metų pradžioje ir pabaigoje.
15.6.8. svarbiausi įvykiai Įstaigoje finansiniams metams pasibaigus;
15.6.9. Įstaigos veiklos planai ir prognozės.
15.7. Įstaigos sprendimai ar pranešimai Dalininkams siunčiami registruotais laiškais arba įteikiami pasirašytinai ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) dienų nuo sprendimų priėmimo. Už pranešimų išsiuntimą laiku atsako Vadovas.
15.8. Informacija ir dokumentai Dalininkams teikiami nemokamai.

16. ĮSTAIGOS PRANEŠIMŲ BEI SKELBIMŲ PASKELBIMO IR INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO VISUOMENEI  TVARKA

16.1. Pranešimai apie Susirinkimo sušaukimą gali būti papildomai spausdinami respublikiniame dienraštyje „Respublika“;
16.2. Jeigu kuriems nors pranešimams ar skelbimams pagal įstatymus privaloma kitokia pateikimo forma, tvarka ar terminai negu nustatyta Įstatuose, tai Įstaiga pranešimus ir skelbimus skelbia taip, kaip reikalauja įstatymai.
16.3. Įstaigos pranešimai ir skelbimai, kurie turi būti vieši skelbiami dienraštyje „Respublika“  LR įstatymų ir LR civilinio kodekso nustatyta tvarka.
16.4. Įstaiga leidžia specialų metinį informacinį leidinį apie sumedėjusių želdinių priežiūros būklę šalyje.
16.5. Įstaiga organizuoja ekologinio švietimo leidinių, bukletų, straipsnių respublikinėje spaudoje leidybą.
16.6. Informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie Įstaigos veiklą, nustato Susirinkimas.
16.7. Informacija visuomenei apie Įstaigos veiklą gali būti pateikiama per spaudą, televiziją, radiją, internetu ir kitais būdais. Su informacija apie Įstaigos veiklą visuomenės nariai gali susipažinti Įstaigos buveinėje ar kitoje Įstaigos Vadovo nurodytoje vietoje.

17. ĮSTATŲ KEITIMO IR PAPILDYMO TVARKA

17.1. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti Įstaigos įstatus turi Dalininkai, Valdyba ir Vadovas.
17.2. Įstatų pakeitimai ir papildymai tvirtinami Susirinkime paprasta visų Susirinkime dalyvaujančių Dalininkų balsų dauguma.
17.3. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka momento.

18. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18.1. Kitus su Įstaigos veikla susijusius ir Įstatuose neįvardintus klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymas, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
18.2. Šie įstatai pasirašyti du tūkstančiai dešimtųjų metų sausio mėnesio dvidešimt penktą dieną trimis turinčiais vienodą galią egzemplioriais.

A.Davenio firmos „ALENIS“ vadovas Sigitas Algis Davenis

G.Venckaus individualios įmonės „MŪSŲ KIEMAS“ vadovas Gintaras Venckus  

UAB "ITIC" direktorius Vitalijus Ramelis

Martin Nemec


{rt}